Quantcast
Channel: Spalvotas Dryžuotas
Viewing all 117 articles
Browse latest View live

Tytuvėnų apžvalgos bokštas

$
0
0

Vasario 16 dieną keliavome aplankyti giminaičių ir pasinaudojome proga pakilti virš žemės į Tytuvėnų apžvalgos bokštą.
Buvo niūri ir labai šalta diena. Ne pati palankiausia mėgautis kraštovaizdžiu.


Kai lipau aukštyn, dar taip nebijojau. Net Labanoro girios bokšto aukštis nebuvo toks bauginantis. Mano nuomone bokštas - apleistas. Kai kur kyšojo atsilupusios metalo detalės, o kai kur jos buvo sulopytos. Regis užlipus ant jų buvo galima nukristi žemyn. 
Užkilus į 15 m. aukštį vos judėjau, mat vėjas buvo nemažas ir bokštas svyravo. Kai kas saldžiai iš to juokėsi ir bandė visaip mane įbauginti. Tačiau tuo metu man tikrai nebuvo linksma. Širdis plyšo matant Zylę lakstant lyg ant žemės :)
Ar verta aplankyti? Net nežinau...nebent važiuotumėte pro šalį. Specialios išvykos tikrai nerekomenduoju. Spręsti jums.


Matėte Krekenavos apžvalgos bokštą? Ten vaikams pilna aktyvių pramogų. Galima ir dešrytės pasikepti ir į parko lankytojų centrą užeiti.

xoxo Akvilė

Vaikai - gyvenimo žiedai

PTP: Durų kilimėlis "faini batai"

$
0
0



 Kiekvieną dieną minu savo namų slenkstį ir nori nenori užmetu akį į pakabintą ant durų sąmanų vainiką. Per visą šitą laiką niekaip neradau laiko naujam. Manau pritrūkau įkvėpimo. Kaip ten bebūtų įsibėgėjus šiltesniems orams vistiek norisi atsinaujinti. 
Tačiau aš ne apie vainiką, o kas po juo :)
Užsukus su sąrašėliu į Senukų PC akis užkliuvo už paprasto durų kilimėlio. Kaip mat šovė mintis ką su juo padarysiu. 
Mūsų kojos nusipelni svetingo ir išvaizdaus durų kilimėlio. 
Tuo labiau unikalaus - pagalvojo mano kojos :)
Tai paprastas ir greitas būdas paturbinti savo slenkstį ir suteikti šiek tiek šarmo.


Šiam kilimėliui pasidaryti reikės:

  • Vienspalvio durų kilimėlio 
  • Akrilinių dažų (tinka ir aerozoliniai)
  • storo teptuko
  • lipnios juostos
  • šablono "faini batai"
  • kanceliarinio peiliuko
  • pjaustymo lentos ar kažko kieto, kad nepažeisti stalo


Pirmiausia reikia atsispausdinti šabloną, kurį sudaro 4 lapai. Juos suklijuoti lipnia juosta pagal eiliškumą: 1 su 2 lapu. Po to 3 su 4 lapu, o tuomet viena bloką su kitu, kad gautųsi vientisas plakatas. Visur yra linijos, tad tikrai suklijuosit teisingai :)


Vėliau su kanceliariniu peiliuku reikėtų išpjaustyti raides. Tik neišmeskite A ir B raidžių viduriukų! Jų prireiks dažant.


Pabaigus pjaustyti, lipnios juostos pagalba priklijuokite plakatą prie kilimėlio ir tuo pačiu prie stalo paviršiaus, kad nesislankiotų ir dirbti būtų patogiau. Kai dažysite, nepamirškite uždėti išpjaustytas raidžių detales. Dažykite tapšnojimo būdu, tuo pačiu prilaikydami šabloną. Jei dažysite su aerozoliniais dažais, procesas bus švaresnis :) Tačiau jį reikėtų atlikti lauke.
Palikite išdžiūti per naktį.


O dabar lai kilimėlis pats kalba už save :)


xoxo Akvilė

Rambyno regioninis parkas

$
0
0

Sveiki visi! Na ką, vasara - kelionių metas. 

Prieš kelias dienas trys mergaitės pasileidome į kelionę po Žemaitijos Rambyno regioninį parką. Kaip ten gražu! 
Parkas yra visai prie pat pasienio ruožo ir Nemuno upės. 
Pasikrovėme kuprines ir pasileidome po Mažąją Lietuvą. Pirmiausia aplankėme Rambyno kalną. Vaizdas - nuostabus! Kokioje mes gražioje šalyje gyvename. 
Kalno viršuje atsiveria plati Nemuno kraštovaizdžio panorama. Laiptais galima nusileisti nuo kalno ir pasivaikščioti paupiu. 


Toliau vykome į aikštelę ant Nemuno kranto. Ten yra suolelis atokvėpiui. 
Rambyno parką patogiausiai būtų aplankyti automobiliu ar dviračiais. Pėsčiomis - jau iššūkis.


Gandras - Lietuvos nacionalinis paukštis. Keliaujant po parko teritoriją nori nenori pastebi dideles jų kolonijas. Tik išsukus iš miško, Bitėnuose yra baltųjų gandrų stebykla, kurioje per monoklį galima stebėti didžiules jų šeimas. 
Mums nepavyko užeiti į stebyklą, nes ji buvo ižrakinta, tačiau gandrus tikrai pamatėme, net iš labai arti. Jie, o ne mes, čia šeimininkai.


Netrukus vykome į Martyno Jankaus muziejų. Ši vieta - ypatinga. Tik išlipus iš automobilio mus "pasitiko" Mažosios Lietuvos paveikslų sodas. Jame pilna įvairiausių menininkų plenerų ir skulptūrų po atviru dangumi, kuris yra atviras ištisus metus. 


Muziejuje vyksta įvairios edukacinės veiklos susijusios su senąja spauda. Galima išmėginti surinkti raides, pasukti senovinę spaudos mašiną ar pasirašyti į Amžinosios Rambyno kalno knygos (kopijos) puslapius (originali knyga saugoma M.Mažvydo bibliotekoje). Netrukus muziejus praplės savo edukacinių užsiėmimų veiklą. Supažindins smalsuolius su senoviniu knygų rišimo būdu ar pamokys kaip aptraukti knygos viršelį oda.


Muziejaus gidė mums pasiūlė aplankyti Bitėnų kapinaites. Jose palaidoti Možosios Lietuvos veikėjai: V.S.Vidūnas, M. Jankus su šeima, K.V.Banaitis ir t.t.
Tai vienos iš gražiausių kapinaičių Lietuvoje. 


Toliau keliavome į Tauragę...Laukite tęsinio.


xoxo Akvilė

Tauragės krantinė

$
0
0


Ar žinote puslapį "Pamatyk Lietuvoje"? 
Jame slypi šimtai kelionių maršrutų ir tūkstančiai objektų Lietuvos žemėlapyje. Juk tiek daug gražių vietų galime atrasti visai ča pat. Pažinkime Lietuvą kartu!!!
 Panaršykite ir jau pradėkite planuoti keliones po mūsų Lietuvėlę :)


Grįžus iš Rambyno regioninio parko, vakarop nusprendėme pasivaikščioti po Tauragės miestelio upės krantinę. Žinojot, kad ten teka upė Jūra? :)


Visai prie pat Romos katalikų bažnyčios yra pėsčiųjų tiltas, kuris driekiasi virš upės. Viena krantinės pusė veda link vasaros estrados, kita link užtvankos. 
Jaunimas čia labai mėgsta važinėtis riedlentėmis ir dviračiais. Krantinė yra dauboje, tad aplink tvyro ramybė.


Prie užtvankos, dar kitaip vadinamame Jūros parke, yra aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonos. Parko poilsio zonų įrengimo koncepcijoje atsispindi senieji baltų lietuviški Zodiako ženklai, išlaikyti keturi gamtoje egzistuojantys elementai.


Tauragė - labai tvarkingas, ramus, išpuoselėtas ir draugiškas miestelis. Įspūdis toks, lyg vaikščiotum po kurortą. Tikrai tikrai rekomenduoju - 10 iš 10!
Čia galite aplankyti Tauragės krašto muziejų, fotografijos galeriją. Visa tai yra įsikūrę Tauragės pilyje. 
O jei ieškote pramogų, tai Taurų parkas jums pasiūlys ne vieną pramogą. Ten veikia pirmasis Lietuvoje viešbutis-nakvynė medyje. 
Norite skaniai pavalgyti? Užsukite į Šaukšteli studiją. Ten sušiai super'iniai! 
"Vero cafe" kava su Beatos ledais tikri praskaidrins dieną.
O vakare galite pašėlti naktiniame klube "Rūsys".

Na, tai kada kelionė?


xoxo Akvilė

Šiaulės kalno apžvalgos bokštas

$
0
0


  

Grįžinėjant link namų iš Tauragės, užsukome aplankyti Šiaulės apžvalgos bokšto. Jis dar visai "šviežias". Atidarytas š.m. gegužės 13 dieną. 
Važiuojant mišku labiausiai bijojau nusukti ne ten, kur reikia. Tačiau visur lydėjo ženklai, tad pasiklysti nepasiklydome :)
Pasibaigus miškui atsiveria plati aikštelė ir aiškiai iš už kampo kyšo gražusis bokštas. 


 

Apžvalgos bokštas yra 21 metro aukščio. Pakilus atsiveria nuostabūs Gomertos draustinio vaizdai. Iš ten galima pamatyti Radviliškio miestą, bei Rėkyvą.



Netoliese yra pėsčiųjų takas, kuris veda link Kudinų piliakalnio. Visai prie pat aikštelės galima prisėsti atokvėpiui po esama pavėsine.


Bokštas sužavėjo savo paprasta, bet subtilia architektūra. Į viršų galima užlipti dvejais atskirais laiptų statiniais, kurie vienas kitam nemaišo ir susitinka tik bokšto viršuje. Paprastas būdas išvengti žmonių srauto ar prasilenkimų. Daugiau bokštų: 1,2,3.
Rekomenduoju! Ir būtinai KELIAUKIME.

xoxo Akvilė

Zarasų apžvalgos ratas

$
0
0



Sveiki!

Vasarėlė pralėkė kaip akies mirksnis. Nelepino orais, tačiau vasara yra vasara. Ji puiki - visokia. 
Šiais metais nusprendėme atostogas praleisti Lietuvoje. Atsisakėme jūros šurmulio ir pasirinkome Aukštaitijos ežerus. 
Pirmiausia vykome į Zarasus. Kas labiausiai patraukė, tai unikalus apžvalgos ratas stūksantis Zaraso ežero pakrantėje. Ant šio 17 m. aukščio rato atsiveria visa ežero panorama. Nusileidus laipteliais žemyn galima pasivaikščioti lieptu ir pamirkyti kojas vandenyje.
Krante pūpso gražios skulptūros, kurios vos ne vos pastebimos iš nendrių gausos. 


Vaizdas tikrai kerintis. Pasijunti toks mažas ir menkas :)
Pakrantėje galima keliauti 1,4 km. taku, kuris driekiasi iki pat Zaraso ežero Didžiosios salos.
Šiuo ratu, analogo neturinčio Lietuvoje,  tiesiog būtina pasivaikščioti!


Bam! Dar vienas aplankytas apžvalgos "bokštas" mūsų sąraše!

Sekite kitus kelionės įspūdžius.

Iki!

xoxo Akvilė

Gero savaitgalio!


Rugsėjo 1-osios lentelės nuotraukoms

$
0
0

 Negaliu patikėti!!! Mano dukra žengs į pirmą klasę. Laikas nenumaldomas.
Kai ruošiamės šiai mini fotosesijai, mano dukra susigraudino:
-Mama, kokia aš jau didelė ir už savaitės jau eisiu į pirmą klasę. 
Nenorėjau prapliupti ašaromis, tad pagyriau ir paskubinau ruoštis toliau. Dukra greit įsisiūbuos į mokyklos rutiną, bet va, man reikės (teks) didelio žingsnio pereiti į kitą etapą. 


 Metai lekia greit, tad juos būtina sustabdyti ypatingomis progomis. Šį kartą aš apie Rugsėjo 1-osios šventę...Turiu jums dovanų! O jos labai paprastos, bet šiltos.


Tai mokyklinės lentos lentelės su užrašais :
"Aš jau pirmokė/-as"
"Aš jau antrokė/-as"
"Aš jau trečiokė/-as"
"Aš jau ketvirtokė/-as"
Pasirinkite sau tinkamą (tik asmeniniam naudojimui).
Patarimas: Atsispausdinę lapą, priklijuokite jį prie kartono, kad būtų tvirtesnis ir vaikas jo netyčia nesuglamžytų.



Šios lentelės išlaikys prisiminimą, kaip atrodė jūsų vaikas tuo metu, ir tuo pačiu matysite, kurie metai tai buvo. Ar nebūtų šaunu jam tai parodyti po kelerių metų?
Aš, kaip mama, branginu šiuos momentus. O jūs?


Tikiuosi tiks ir patiks :) 
Smagių įspūdžių mokykloje ir gražios šventės.

xoxo Akvilė

Zarasai

$
0
0

Pasižvalgius nuo Zarasų apžvalgos rato patraukėme link krašto muziejaus. Ten dirba šmaikštus gidas :), tad ekskursija pralėkė kaip 5 minutės. O Zarasai turi kuo pasigirti. Ar žinojote kodėl šis miestas vadinamas mažuoju Paryžiumi? :)


Diena pasitaikė labai karšta, tad norėjome išsimaudyti Zaraso ežere bei pasimėgauti saule. Nuvykome iki Didžiosios salos.


Laaaabai gera, kai eini link paplūdymio, o takas begalo švarus ir prižiūrėtas (plius nerūkymo zona)! Paplūdimyje švelnus smėliukas ir išpuoselėtos zonos. Jei ne lietuviškai kalbantys balsai, pagalvočiau, kad guliu ne prie Lietuvos ežero.
Šiek tiek pasikaitinus patraukėme link "Chill out zonos". Tai kita traukos vieta prie vandens.


Ši zona - piukiame gamtos kampelyje. Čia vyksta įvairūs renginiai. Aktyvios ir pasyvios pramogos: galima paplaukioti vieninteliame Lietuvoje atvirame baseine, pailsėti pušyne, išsinuomoti baidares, pašokinėti į vandenį nuo oro maišo, užkąsti ir t.t.

Zarasai tikrai sužavėjo. Švarus, kultūringas ir begalo gražus miestas. Galiu drąsiai sakyti, kad sugrįšiu dar ne kartą.

p.s. Toliau vykome į Šlyninkos vandens malūną. Sekite kelionės įspūdžius ;)


xoxo Akvilė



Šlyninkos vandens malūnas

$
0
0



 Lankydamiesi Zarasų krašto muziejuje, po ekskursijos dar maloniai papliurpėmė su vietiniu gidu. Jam "pasiguodėme", kad neatlikome namų darbų ir tiesiog norime tolimesnių krypčių, kur verta nuvykti, kad labiau pažinti Zarasų kraštą. Gidas nukreipė  į jau tris šimtmečius skaičiuojantį Šlyninkos vandens malūną



Malūne (ekskursijos metu) galima pamatyti grūdų malimo procesą, pasisverti ant senovinių svarstyklių, pamatyti vis dar veikiančių unikalių įrenginių ir tuo pačiu aplankyti visus tris malūno aukštus. Tačiau, jei ekskursijos nenorite - savarankiškai pasivaikščioti visada galima.



Visai šalia stūkso amatų namai. Ten galite išmėginti edukacinę veiklą ir patys sudalyvauti duonos kepimo procese. 
Beje malūnas mala tik iš ekologinių ūkių superkamus grūdus. Vietinėje parduotuvėje galima įsigyti šviežiai sumaltų miltų, dešros, rankų darbo muilo, duonos bei  įdomių rankdarbių.

Kas labiausiai sužavėjo, kad tokioje gražioje gamtos apsuptyje galima ir papietauti. Prisėdome vos keli metrai nuo pačio vandens malūno. Aplink telkšo vanduo. 
Aš užsisakiau gurmaniškų virtinukų (iš vietos miltų) su sraigių įdaru. Toks patiekalas tikrai ne visiems. Maniškiams nepatiko, o man kažkas atrasto. 


Visas maisto pateikimas, ekologiški valgiai, indai, aplinka - nepalieka abejingų! 
Vėliau pasivaikščiojome stovyklavietėje, pasisupome senovinėse supynėse ir pabraidėme Nikajos upėje.



Verta verta ir dar kartą verta!

Pasirinkti savo kelionių tikslus galite:

pamatyklietuvoje.lt
lietuvon.lt

xoxo Akvilė




Rojaus kaimas arba Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus

$
0
0



Sveiki.  Vasaros pradžioje, per rytinę laidą "Labas rytas, Lietuva" sužinojau, kad Lietuvoje yra toks Rojaus kaimas. Pasitikrinus, kur tiksliai šis kampelis yra, iškart įsivedžiau į lankytinų vietų sąrašą. Jis puikiai įsipaišė į mūsų planuojamų atostogų maršrutą.
Prieš vykstant į Adomo Hrebnickio memorialinį muziejų reikia susitarti iš anksto. Ko mes nepadarėme, tad teko pakartotinai atvykti kitą dieną. Beje, muziejaus lankymas yra nemokamas (savanoriška auka į aukų dėžutę)
Muziejuje galima pamatyti asmeninį A.Hrebnickio darbo kambarį, išvestų vaisių bei uogų muliažus, dukters Marijos kambarį su tapytais paveikslais, vaismedžių terotorijos maketą, rankraščius, šeimos nuotraukas ir daug kitų unikalių reginių.


Adomas Hrebnickis buvo išsilavinęs, darbštus, svetingas ir didžiulę įtaką padaręs pomologijos srityje profesorius. Jis visą gyvenimą puoselėjo savo Rojaus kampelį. Galima drąsiai sakyti, kad visus savo didžiulius sodus jis sukūrė ant pliko lauko ir savomis rankomis. Tačiau po sodus neteks pasivaikščioti. Per tiek laiko juos apniko Sosnovsnio barštis, o neprižiūrėtos veislės tiesiog išnyko. 3D maketas pačiame muziejuje privers jus įsivaizduoti kokio dydžio buvo sodai.


Tikrai rekomnduoju!

P.s. Prieš paimdama obuolį į rankas visada pagalvoju ar ši veislė buvo išvesta polmologo Adomo Hrebnickio Rojaus kampelyje....kiek daug mes dar nežinome.

xoxo Akvilė

Vainikas iš apynių

$
0
0





Sveiki!
Ruduo man labai patinka. Savo gėrybėmis, spalvomis, net ir lietumi. Savaitgalį lankydamasi pas anytą apsukau garbės ratą aplink esamas valdas...ir pamačiau tai, ko iki šiol nepastebėjau - apynius.
Juk be vainikų aš negaliu :)
Nuraškiau, sudžiovinau (mat buvo po lietaus), pasidariau vainiko pagrindą ir pradėjau klijuoti apynių vainiką.

Patarimas! 
1. Sudžiuvę apyniai labai birūs, tad siūlau juos klijuoti dar žalius, nesudžiuvusius. Taip išvengsite  šiukšlių ir nubyrėjusių apynių pumpurų.
2. Prieš pradedant klijuoti, "blogoje" vainiko pusėje pasidarykite kilputę pakabinimui. Aš ją darau su užtraukiamu dirželiu.


Pirmiausia apynius reikia klijuoti iš vainiko vidinės pusės. Kilti link pagrindo ir užbaigti šonuose. Vainikas išėjo nemažas - apie 40 cm. skersmens. Na o šiukšlių visas kalnas  :)
Kiek reikia apynių? Šiam vainikui prireikė vieno mini maximos maišelio.


Pabaigus klijuoti siūlau papildomai apipurkšti purškiamais klijais. Ir kad vainikas neprarastų savo grožio, nekabinkite jo vėjuotoje vietoje. T.y. lauke.
Maniškis kabo ant durų laiptinėje.


Dekoruokite namus!

xoxo Akvilė

Salakas

$
0
0
 



Ruduo šiemet nenuspėjamas. Vieną dieną gerai, kitą atvirkščiai. Ne, man tikrai ne depresija :)
Paprasčiausiai toks iššūkio metas, kuriam reikia laiko nusistovėti. Asmeniškai.
Labai lietingą ir vėjuotą dieną nesinorėjo sėdėti namuose, tad vėliau pradėjus žaibuoti ir griaudėti griaustiniui patraukėmė į Salako miestelį. Išėjo lyg savotiška atrakcija :)

Atvykus ėjome į Gražutės parko lankytojų centrą. Centre pasirinkome ekskursiją su gidu. Tiksliai nepamenu, bet sumokėjome apie 3 eur. (už 3 žm.)  Be ekskursijos darbuotojai ten suteikia reikiamą informaciją: patars kuria linkme keliauti, kur geriausios stovyklavietės bei aktyvus laisvalaikis, lankytini objektai ir t.t. Ten taip pat dirba ir savanoriai iš kitų šalių, kas patrauklu ir užsieniečiams.


Po ekskursijos ėjome į V.Žilinskienės Jūrų muziejų. Visa gausa nematytų kriauklių, spalvingų koralų ir jūros gyvūnų! Viskas taip įdomu, o dar didesnis susidomėjimas aplankė, kai pati kolekcininkė V.Žilinskienė pasakojo ir leido palaikyti tau norimą kriauklę. Kiekvienas sukauptas daiktas turi savo istoriją. Juolab, kad tiesiogiai susipažįsti su pačia idėjos įgyvendintoja. Šviesaus proto moteris, buvusi mokytoja, kuri begalo myli vaikus. Ką labai rekomenduoju - atvykti čia būtent su jais. Muziejus su liečiamais eksponatais!


Po lankytojų centro patraukėme pėsčiųjų pažintiniu taku. Vaikštinėjome Luodžio ežero pakrante mediniais takais. Pakilome į apžvalgos bokštą, vėliau nuėjome iki Salako stovyklavietės/paplūdymio. Gamta tikrai graži, čia pailsi ne tik fiziškai.


Taip pat pamatėme pačią aukščiausią (72 m.) bažnyčią visoje Lietuvoje. Į vidų neteko papulti, buvo užrakinta. Išorė tikrai nenuvylė. Aukštis įspūdingas, o tos akmeninės sienos tiesiog traukia prieiti. Medinės bažnyčios buvo daug kartų nuniokotos, tad tuometinis kunigas nusprendė ją atstatyti akmeninę. Viskas buvo pastatyta žmonių rankomis. Švč. M. Marijos Sopulingosios bažnyčios kieme yra keletą menininkų kūrinių.


Dar tą pačią dieną patraukėme link gražiai tarpusavyje suaugusių Eglių Sesių bei buvusio Energetikos muziejaus. Tiesa, vadovavomės duotais žemėlapiais regioninio parko ir pastebėjome, kad kai kurių objektų jau nebėra....arba labai sunku rasti (nėra ženklų).


Toliau vykome link Ignalinos...

xoxo Akvilė

Ignalinos apžvalgos bokštas

$
0
0


Šis bokštas 26 m. aukščio šalia Lietuvos žiemos sporto centro. Kitaip jis dar vadinamas Vilkakalnio bokštu. 


Lipdama į apžvalgos bokštus vadovaujuosi savo saugumo jausmo intuicija :) Ar labai siūbuoja....ar nėra skylių/pažeidimų bokšto konstrukcijoje...ir ar pats architektūrinis sprendimas malonus lipimui. 
Na šis bokštas iš senesnio dizaino, tai modernumu pasigirti negalėjo :) Tačiau visus vertinimo kriterijus atitiko. Kilti į viršų man juo buvo saugu... :) Aukštis nėra mano "draugas" :)

Kaip ir daugelio bokštų viršūnėse atsiveria puiki panorama.


Tiesa...dar užsukome pasmalsauti prie Ignalinos atominės elektrinės. Mus sustabdė pasienio tarnyba, patikrino dokumentus ir paklausė kokiu tikslu čia vykstame :) Na bet jų toks darbas... prasukome ratą prie pagrindinio įėjimo ir lėkėme toliau.


Daugiau lankytinų objektų ieškokite:


xoxo Akvilė


Palūšės bažnyčia ir Molėtų krašto žvejybos muziejus

$
0
0



Po apsilankymo Ignalinoje vykome į "Romnesą" nusipirkti keleto šakočių. Atvykę labai nustebome, kad ten dar vyksta edukacinės programos kurių metu galima pamatyti kaip kepami šakočiai. Romnesa yra kultūrinio paveldo tinklo narė. Tuo pačiu ten veikia restoranas, kurio interjero pastebėti neįmanoma. Užtenka pakelti akis į lubas...ir nepamiršti skaniai pavalgyti!


Po Romnesos norėjome pasivaikščioti po Vidiškių dvaro apylinkes, tačiau buvome itin nemaloniai sutikti. Vartai buvo užrakinti ir darbuotojas pasakė, kad mums jie nebus atrakinti ir čia negalima pasivaikščioti. Tad nufotografavau dvarą iš už tvoros :)


Na štai ir Palūšės bažnyčia. Pati seniausia medinė bažnyčia Lietuvoje. Sakoma, kad jos statybai buvo naudotas tik kirvis. Beje, ji buvo pavaizduota ir ant 1 lito banknoto.
Tuo metu vyko bažnyčios rekonstrukcija iš išorės ir vestuvės viduje. Tad tik pasivaikščiojome aplink. Viduje nesinorėjo trukdyti :) Ši medinukė yra Lietuvos architektūros paminklas. Aplink teritoriją yra keletą ekspozicijų, pvz. tokių kaip pilkakapis (senovinė laidojimo vieta su sampilu)


Palūšės miestelis labai  patrauklus stovyklautojams. Ten stūkso Lūšių ežeras ir miestelyje pilna žmonių su palapinėmis, valtimis ar šiaip mėgstančius iškylauti keliautojais. Beje tokius dalykus kaip baidares, valtis, palapines ar apgyvendinimą galima išsinuomoti vietoje.

Labanoro girioje aplankėme A.Trusausko medžioklės ir gamtos ekspoziciją bei pasivaikščiojome po ežerų žvejybos muziejų. Turistų čia buvo apstu, nes tuo metu vyko šventė. Pasiskaičius daugiau, renginiai čia būna ne tik vasarą, bet ir gilią žiemą - lauke. Kas suteikia tam tikro prieskonio išlįsti iš namų ir aktyviai sudalyvauti su šeima.


Apsidairius lauke, užsukome į A.Trusausko medžioklės ir gamtos ekspoziciją. Trofėjų ten netrūksta. Egzotika garantuota!


Pernai mes aplankėme Labanoro girioje Mindūnų apžvalgos bokštą. Jis visai šalia muziejaus. Tikrai vertas dėmesio statinys, juolab aukščiausias Lietuvoje.

Keliaukit po Lietuvą!!! Kelionės - knyga sielai...

http://100dienu.lt/lietuvon/
http://www.pamatyklietuvoje.lt/

xoxo Akvilė

Kirkilų apžvalgos bokštas

$
0
0



Kai vykome į Biržus, su orais mums labai pasisekė. Visą dieną plieskė saulė, nors dieną prieš ir po lijo lietus :) Pirmiausia patraukėme link Kirkilų apžvalgos bokšto. Tai dar vienas aplankytas AB (apžvalgos bokštas), kuris papildė mano sąrašą. 


Bokštas - unikalus savo forma. Tai tarsi apversta medinė valtis. Kai kuriems tai tiesiog mėnulio forma (ypač vaikams). Lipimo takas gražiai paslėptas konstrukcijoje, iš išorės jo tiesiog nepastebi, kol neužeini į bokšto vidų.



Pakilus į apžvalgos aikštelę (30 m.) atsiveria nuostabi gamtos panorama. Kirkilų bokštas pastatytas prie karstinių ežerėlių. Toks kraštovaizdis vienintelis Pabaltijo regione ir laisvai prieinamas lankytojams. 


Bokšto pirmoje aikštelėje yra amfitiatras, kuriame susiburia žmonės ar vyksta nedideli renginiai.


Na ir mano įžvalgos :) Lipti bokštu aukštyn buvo nebaisu, tačiau viršutinėje aikštelėje pasidarė naujauku. Vėjas kilnojo  mano sijoną kaip M.Monroe :) plius pats bokštas siūbavo tiek nuo vėjo, tiek nuo žmonių gausos. Teko ilgokai palaukti, kad aikštutė pasidarytų apytuštė (nufotografuoti)...ir dar tas aukštis (kuris man ne draugas)...Savo skalėje šį AB  įvertinčiau gan aukštu balu - 9. Su baime galiausiai buvo susidorota ir jau po keliolikos minučių laisvai migravau nuo vieno kampo prie kito :)


Architektūrinis sprendimas ir pats medinis bokšto dizainas mane ne vieną sužavėjo. Juolab, kad visas šis grožis įsilieją į gamtą. Labai patiko, kad tiek pačiame bokšte (ko kitur neteko sutikti) tiek ežerėlių apsupty tu laisvai gali prisėsti ant įrengtų suolelių atokvėpiui. Kai kurie žmonės ten surengia tikras vaišes :) Ką siūlau ir jums. Būtinai pasiimkite užkąsti ir pasinaudokite galimybe atitrūkti nuo miesto kasdienybės.


www.Lietuvon.lt

xoxo Akvilė

Biržai

$
0
0




Panaršius puslapiuose pamatykLietuvoje ir Lietuvon susidėliojome savo dienos maršrutą. Pirmiausia kur vykome, tai į  Karvės olą. Ši ola - karstinė smegduobė. Einant link jos, visos įdubos atrodė tarsi apklotos žaliu patalu.


Laiptais galima nusileisti link smegduobės. Apačioje jaučiasi didelis temperatūrų skirtumas. 
Visai netoliese yra Kirkilų apžvalgos bokštas. Pasimėgavus ežerėlių panorama patraukėme link Biržų muziejaus "Sėla". 
Viduje susimokėjome už bilietus (1 eur./1vnt. + 2 eur. už ekspozicinių salių fotografavimą). Ką pirmiausia pastebėjome, kad pilyje vyksta įvairūs renginiai. Pvz. vienoje vietoje - Krikštynos, kitoje - knygos pristatymas. Savo ekskursiją pradėjome nuo pilies požemių ir taip toliau keliavome per sales po Biržų krašto istoriją.


Vienoje iš ekspozicinių salių galima pabandyti interaktyvų žaidimą. Pašaudyti iš patrankos ar kokio kito pasirinkto karinio ginklo ir taip nugalėti priešų armiją.


Po pilies ekspozicijų keliavome link Širvėnos ežero tilto. Tai ilgiausias medinis pėsčiųjų tiltas (525 m.) Lietuvoje. Einant juo galima pasiekti Astravo dvaro sodybą. 


Čia taip pat galima pasivaikščioti ir pasigerėti romantizmo architektūros statiniu.

Po tiek vaikščiojimo išalkome. Keista, bet kažkur prisėsti ir pavalgyti paieškos užtruko. Teko klausti vietinių. O tokių vietų vos kelios :) Patraukėme į artimiausią.
Vakarop pasilikome egzotiką savo kojoms. Po tokio vaikščiojimo reikėjo jas palepinti. Geriausia ir dar visai "šviežia" vieta - Eko basų kojų parkas. Visai netoli žirgyno. 


Parkas yra mokamas. Už save ir Kotryną sumokėjau 4,5 eur. (suaug.3 eur., vaikui 1,5 eur) Lankytojų patogumui avalynę palieki įrengtoje pavėsinėje. Joje grįžęs taip pat gali nusiplaut kojas. Takas palyginus neilgas, tačiau parko įkūrėjas 2017 m. vasarą pažadėjo jį įrengti ilgesnį. 
Šiuo taku einant trykšta tas tikras džiaugsmas ir skausmas :) Nes yra tokių vietų, kur paprasčiausiai nuo esamų skirtingų paviršių (pvz. skaldos) tavo kojos neištveria. O vos po kelių akimirkų atsidūrus ant švelnaus smėliuko - joms atgaiva. Takas yra apie 800 m. ilgio, tad mes jį perėjome du kartus (pirmyn ir atgal) :) Įsitikinti ir patirti!


Rekomenduoju! ;)
Štai tokia mūsų patirtis ir įspūdžiai Biržuose. 

O toliau manau reikia susidėlioti savo kasdieninius darbus taip, kad savaitgalį turėčiau laiko prisėsti prie kelionės į Kopenhagą....ir tikiuosi jau kitą savaitę pasidalinti ja su jumis :)



xoxo Akvilė

Advento kalendorius

$
0
0



Sveiki visi!

Adventas jau prasidėjo sekmadienį, o skaičiuoti dienas iki Šv.Kalėdų pradedame nuo šiandien :) Uhuuu!!! Negaliu patikėti, jau gruodis!
Galvoje visą laiką sukosi mintis, kokį kalendorių norėtųsi matyti šiais metais savo namuose. Nameliai!
Jie visur ir visada ant bangos. Manieji - mažyčiai, minimalistiniai ir visi 24 :)
O svarbiausia, atsispausdinti galite nemokamai. Dalinuosi ir kviečiu skaičiuoti dienas kartu.


Šabloną spausdinti siūlau ant storesnio popieriaus. (Prieš lankstant įrėžti punktyrines linijas, kad geriau lankstytųsi) Mano popierius "kraft" atspalvio su geometrinėmis detalėmis.


Beje, namelius galite atspausdinti ir ant lygaus popieriaus. Duoti pasireikšti vaikų fantazijai.
O gal tai būtų puikus šeimos rankdarbių vakaras?


Į vidų galite įdėti nedidelį skanumyną ar užduotis visai šeimai.

Lai prasideda skaičiavimas:)

xoxo Akvilė

Kopenhaga / Danija

$
0
0



 Kelionę į Kopenhagą ✈ "sugaudžiau" vos per keletą minučių. Naršant internete iššoko reklama su pigiais skrydžiais, pamaniau kodėl nepasinaudojus. Dar toks apniukęs metas buvo užklupęs. Reikėjo mintis prasklaidyti. Kelionės tą puikiai sugeba. Ne tik išsivaduoji iš blogos energijos, bet ir pasikrauni gerosios. Juk danai laikomi viena laimingiausių tautų pasaulyje! Kodėl gi to nepatyrus savu kailiu? 💓
Į 3 dienų kelionę susiruošiau su savo dukra ir drauge Monika. 
Tai gi, ankstyvą lapkričio 2-osios rytą trys mergaitės pasileidome į Danijos sostinę. 


Nuo oro uosto iki Centrinės stoties traukiniu užtrukome vos 20 minučių (bilietas apie 5 eur.)
Būnant Danijoje - nuodėmė nepasivažinėti dviračiais. Infrasruktūra ten išpuoselėta. Pabandyti tiesiog yra būtina. Ką mes ir padarėme. Išsinuomavome dviračius  iš savo šeimininkų (kur apsistojome, per Airbnb programėlę) už 100 kr. (3 dviračiai).



Turėdamos tik žemėlapį rankose ir geležinius žirgus, pirmiausia pasileidome link Fisketorvet prekybos centro (jį mums rekomendavo šeimininkas). Ši vieta nebuvo mūsų planuose, bet jei jau rekomendavo vietinis, sakome pabandysime. Tačiau tai buvo visiškai beprasmis sustojimo taškas (išskyrus, kad papusryčiavome). Tai niekuom neišsiskiriantis prekybos centras. Norėjome kažko unikalaus.
Pasistiprinus patraukėme link centro. Važiavome upės krantine pro Danijos Karališkąją biblioteką. Dar kitaip vadinama Juoduoju Deimantu. Tikslas mūsų buvo nuvykti iki Mažosios Undinėlės. Minti teko panašiai apie 15 km. 🚴


Pakeliui privažiavome Nyhavn prieplauką. Ten sustojome pasigrožėti spalvotais kanalo nameliais. Keliuose iš jų gyveno rašytojas H.K.Andersonas. Šioje prieplaukoje galima šokti į turistinį laivelį ir pasigrožėti  reginiais po sostinės kanalus. Taip pat nepasikuklinome užsukti į H.K.Andersono suvenyrų krautuvėlę. Ten sutikome dirbančią tautietę 👍


Toliau - Frederiko bažnyčia. Dar kitaip vadinama Marmurine. Tai bažnyčia Kopenhagos centre. Išsiskirianti savo kupolu, kuris yra vienas iš didžiausių visoje Europoje (31 m. diametras). Ši barokinio stiliaus gražuolė buvo statoma net 150 metų. Visi vitražai, kolonos, vargonai, freskos, dekoracijos -  nepakartojamos. Bažnyčios vidų galima apeiti apskritu ratu.


Galiausiai atvykome iki didžiausio Kopenhagos simbolio - Mažosios Undinėlės. Kaip ir tikėjomės, nusifotografuoti savo eilės teko palaukti. Tai kas tuomet dedasi sezono metu? 😆
  

Ką supratau būnant prie jau 103-čius metus (2013m.) skaičiuojančios undinėlės? 
Kad turo po kanalus neverta imti, nes pačią undinėlę pamatai  (fotografuoji) tik iš nugaros su daugybę turistų fone. Čia pamąstymui 😇 Kitaip tariant jei norėsi kokybiškos foto, teks apsilankyti dar kartelį.

Grįžinėjant atgal akį patraukė Kastellet tvirtovė. 


Ten paslampinėjom, smagiai pasifatografavom ir skuodėm link Rosenburgo pilies.

Ši XVII a. pilis garsėja savo sodu. Kuriam jau daugiau nei 400 metų. Pačią pilį galima aplankyti darbo dienomis iki 16 val. (nesezono metu iki 14 val.). Mes nespėjome. Pasivaikščiojome po parką, ir pasigrožėjome išpuoselėtais sodais. Ten tikrai gražu 🙀
Beje, parke yra H.K.Andersono statula. 
Pavargus ten galima prisėsti ant suoliukų pailsėti, užkąsti savo atsinešto maisto.


Netoli prie Rosenborgo pilies yra Botanikos sodas. Tačiau mes nuklydome visai į kitą pusę 😅 Tad pasigrožėti neteko. Ilgainiui pradėjo temti ir po visos dienos važinėjimo dviračiais buvom nusikalusios kaip šunys, tad nieko neliko kaip minti ilsėtis. O svarbiausia papuolėm į patį piką....tai patikėkit, saldu nepasirodė su 7-mete dukra.
Dviračių pirmai dienai tikrai užteko! 😂

Danija yra viena iš brangiausių šalių pasaulyje. Maisto ir paslaugų kainos čia tikrai didelės. Tad savo biudžetą reikėtų labai gerai apgalvoti. 
Kur ir ką valgyti teko paplanuoi iš anksto. Sąraše būtinai turėjo būti taip giriami daniški sumuštiniai (įeina ir rankų darbo mėsainiai), konditerijos gaminiai bei žuvis. Visa kita apsipirkom prekybos centre ir paruoštus "pietus" vežiojomės su savimi. Žuvies, dėja, dėl laiko stokos taip ir neteko paragauti.

Tad kitos dienos rytą nusipirkus City Pass (supratome, kad be jo - niekur) bilietą patraukėme link Torvehallerne turgavietės. Čia tikrai yra kur akis paganyti. Nuo augalų iki gurmaniško maisto. Neparagavus iš čia neišeiti.


Čia viskas taip skanu, kad apsukome ne vieną ratą kol galiausiai išsirinkome ko teikėmės paragauti. Galiu pasakyti, kad daniška konditerija nuostabi! Tokia bandelė kainavo 25 kr. (apie 3,5 eur.) O kavos puodelis Starbucks'e 40 kr. (apie 5,5 eur.) 


Patyrinėjus turgų patraukėme į Apvalųjį bokštą/ observatoriją.  Bilietas kainuoja 25 kr., vaikui - 5 kr. (apie 4 eur.). Čia dažnai vyksta renginiai, parodos, meninės išraiškos. Bokštas garsėja ne tik savo forma, bet ir plačiu taku, kuris spiralės formos kyla į viršų. Čia buvo surengtos ne vienos dviračių lenktynės, ne kartą buvo užkilta su karieta bei automobiliu.


Viršuje atsiveria visa Kopenhagos panorama. Tikriausiai čia tas apžvalgos bokštas, kurio viršuje jaučiausi saugiausiai, tiek dėl savęs, tiek dėl Kotrynos 💪 😀

Man Kopenhaga pasirodė gan šaltas savo architektūra miestas. Barokiniai niūrūs pastatai, mažai žalumos, o ir žmonės ne tokie ir šilti. Vis dėlto šiauriečiai 😆
Tačiau visumoje daugiau pliusų. Tikrai!


Pakeliui aplankėme sendaikčių turgų. Čia jų ne vienas. Nuo knygos iki baldų. Tiesiog daiktai išdėlioti gatvėje, kurie kviečia užeiti į pačią parduotuvę, kuri užima net kelis aukštus.


Kita stotelė buvo Dronning Luoises tiltas. Ten paprasčiausiai pasivaikščiojome ir pasigrožėjome tiltu bei didingais pastatais.


Vakarop nusprendėme pasigrožėti Tivoli sodais. Tai atrakcionų parkas, kuris gyvuoja jau daugiau nei 170 metų. Ten seniausiai veikenčiais kalneliais teko ir mums pasivažinėti (1 žm. / 50 kr.) Įėjimas į parką yra mokamas (110-120 kr.). Šiame parke veikia ne tik karuselės. Jame visi statiniai, atrakcionai dera tarpusavyje. Soduose laisvai vaikšto povai. Gausu kavinių, restoranų, neregėtų parduotuvių. Pvz. tokių kaip rankų darbo saldaininė. Vyksta renginiai, koncertai, minimos šventės. Tai ne tik traukos objektas, bet ir tuo pačiu didelė danų tradicija. Akis tikrai yra kur paganyti.
Mums pasisekė. Papuolėmė į šventinį Halloween'ą, kuris jau po kelių dienų buvo uždarytas ir bus atidarytas tik Kalėdų šventinės savaitės metu. 


Trečiąją dieną iš pat ryto nuskubėjome į dar viena danišką ritualą - Andersono kepyklėlę.

Viena iš šių kepyklėlių yra visai šalia centrinės stoties. Konditerijos gausa - didžiulė! O kaip ir minėjau, kepinių skonis nepakartojamas, kad ir kokioje Danijos vietoje ragautumėte.


Dvi pirmasias dienas orai mus lepino, švietė saulė, vėjas buvo silpnas. Tačiau paskutinioji diena pašykštėjo. Lijo visą dieną. Gerai, kad domėjomės prognoze ir lietpalčiais pasirūpinome iš anksto. Kitaip sakant orų nepabūgom ir keliavom toliau, kaip tikros turistės 🙋

Po saldžių pusryčių nužingsniavome iki Rotušės aikštėsJei suprantate angliškai ir norite nemokamų turų po Kopenhagą, tai derėtų žvilgtelti čia. Nes būtent nuo šios vietos ir prasideda didžioji dalis ekskursijų.


Pastate koridorių, praėjimų, aukštų labirintai. Atskyrėme kur buvome daugmaž pagal freskas 😀 Tuo metu kažkas tuokėsi, apačioje šefai ruošė iškilmingus pietus, kitur vyko konferencijos. Žodžiu darbas virė pilnumoje. O mes išskubėjome link Kristianijos.
Pakeliui paslankiojom po Kristianborgo pilies teritoriją.



Prieš aplakant Kristinianijos rajoną, užsukome Mūsų Gelbėtojo bažnyčią. Norėjome pakilti laipteliais iki pat bokšto viršaus, tačiau dėl blogų oro sąlygų bokštas buo uždarytas. Aplankėme pačią bažnyčią. Ir nenusivylėme. Pačios bažnyčios vidus yra kryžiaus formos. Vidinis dekoras - unikalus. Du drambliai laiko rankų darbo išraižytus/apdekoruotus vargonus. Tiek viduje, tiek bažnyčios išorėje vyrauja paauksuoti elementai.


Visai šalia yra Kristianijos rajonas. Kopenhagoje pagarsėjęs iš blogosios pusės. Tai tam tikra Kopenhagos "gėda" (bent jau taip teigia žiniasklaida). Ten gyvenanti bendruomenė gyvuoja daugiau nei 40 metų. Viskas prasidėjo nuo prakirptos tvoros, kuri buvo aptverta aplink kariuomenės barakus. Juose buvo pardavinėjami lengvi svaigalai. Gyvenimas ten vis dar dvelkia septintuoju dešimtmečiu. Žmonės laisvai rūko žolę (bei ją pardavinėja), nemoka už komunalinius mokesčius, mat namus jie ten pasistatė patys. Vaikų žaidimų aikštelės primena Afrikos dykvietę. Kai sūpuoklės surestos iš automobilio padangų ar ratlankių ir apkarstytos velniai žino kuom. Tėvai laisvai vaikšto su šeima ir gurkšnoja alų. Dauguma gyventojų rūbus gauna iš rajone esamo labdaros stendo, kuriame laisvai patys atiduoda, pasiima, mainosi norimais rūbais ar daiktais. Dauguma žmonių ten laisvai samdomi menininkai. Vieną tokią asmenybę žino ir visas pasaulis. Tai - Lukas Graham. Pasižiūrėjus šį video labiau suprasite koks ten gyvenimas. Kristianijoje taip pat yra kavinių, vykdomos ekskursijos, renginiai. Tačiau viešai fotografuoti ar filnuoti griežtai draudžiama. 
Mano nuomone, ten gyvenanti bendruomenė mąsto (o svarbiausia gyvena) kitaip nei dauguma žmonių. Nėra ten jau taip baisu, kaip teigiama žiniasklaidoje. Paprasčiausiai belieka priimti jų gyvenimą ir pabūti jų rajono dalimi. Ką mes ir padarėme: pasivaikščiojome po purvinas gatveles, palyginome gyvenimus ir mintyse padėkojome už galimybę pabūti jų rajono svečiu.


Po nedidelio "kultūrinio šoko" pajudėjome link Operos namų ir Street food pasažo. 


Street food'as - puiki vieta pa'chillin'ti. Buvusiame popieriaus fabrike vyrauja įvairiausių šalių virtuvė. Kiekvienas kioskelis išsiskiria eksterjeru, meniu. Nustebino bendro WC visuma. Nekasdieniška, keista, bet tuo pačiu ir šypsnį keliantis interjeras. Kiekvienas WC suregztas iš senų durų, o praustuvė bendra mini vonelė.
Nusiperki ten patikusio maisto, sėdi kur papuola ir relaksuoji. Kas prie židinio, kas ant sukaltų medinių palečių. Žodžiu muzika, žmonių gausa, o svarbiausia nuostabus maistas suveda visus į vieną liniją. Mes ragavome Oink Oink BBQ mėsainio. Tokio mėsainio man dar niekur neteko ragauti! Ypatingai paruošta plėšyta kiauliena, šviežios salotos, bulvyčių žiedai kažkas tokio...tik paragavęs supras. Tokio malonumo komplektas kainuoja 100 kr. (apie 13-14 eur.) 


Visai šalia yra šiuolaikinio meno centras (CC). Teko pamatyti garsios menininkės Yoko Ono propoguojamą parodą"Wish Tree" (Norų Medis). Taip pat netoliese yra garsusis 5 žv. restoranas "Noma".


Sutemus dar norėjome pasivaikščioti po garsiąją Stroget gatvę. Po jos skubėjome ilsėtis, nes ryt ryte laukė skrydis atgal į Lietuvą.

Dar labai norėjau aplankyti Nacionalinį Danijos Akvariumą. Tačiau jam būtų prireikę vos ne visos dienos, ir šis malonumas ne iš pigių. Gal kitą kart... 🙌

Jei norėsite patarimo ar kažko paklausti rašykite spalvotasdryzuotas@gmail.com. Mielai atsakysiu.

Ačiū už skirtą laiką ir gerų kelionių!

xoxo Akvilė


Viewing all 117 articles
Browse latest View live