Mediniai padėkliukai

August 10, 2018, 9:14 am

Pamenat, kai mama arba močiutė padėdavo svečiams nertą servetėlę po arbatos puodeliu? Aš net ir dabar turiu vieną old school draugę, kuri tai daro iki šiol. Gal čia iš kartos į kartą? Kaip ten bebūtų - man gražu! Na nesakykit, kažkaip jaukiau prie stalo, tiesa? Nesvarbu ar tai servetėlė, stalo takelis ar padėkliukas. Tie maži dalykai tikrai turi įtakos 😊

Šiuos medinius padėkliukus panaudojau jau antrą kartą (kas man žiauriai patinka). Pirmą kartą jais dekoravom prieškambarį. Pasikeitus norams - juos nuplėšėme ir dalį jų pasilikau. Kitą išvežėme į sodybą sukurenti. Turime didelius pintus kilimėlius lėkštėms, reikėjo mažesnių puodeliams. Tai čia viskas puikiai susirišo. Nepirkau, o panaudojau senus medinius gabalėlius. Svarbiausia, kad šių medinių padėkliukų plati paskirtis. Pavyzdžiui ant jų galima padėti žvakę, keksiuką, vazelę, mini gėlių vazoną, paberti riešutų, arba kaip įkaitusio mažesnio puodo padėklą.

Internetinėje edvėje jų galima nusipirkti (pvz.) O kas turi reikiamus įrankius, o gal stalių namie - manau greit pasidarytų patys.
Kad medinukai įgautų žaismo (arba neslidinėtų ant stalo) - vieną pusę paklijavau dirbtine oda. Ta oda su skirtingų spalvų puse - filcu. Klijuoti galima tikrą odą, veltinį, filcą. Svarbiausia, kad klijai nepersigertų per medžiagą ir nesugadintų estetinio vaizdo.

Tad ką aš naudojau:

Kiekvieną padėkliuką apvedžiojau atskirai, nes jie skirtingų formų. Prieš klijuojant vieną jų pusę (neklijuojamą) ištepiau spec. alyva medienai. Palikau valandai įsigerti ir vėliau audinį klijavau specialiais klijais avalynei (arba gumai).

Šiuos aš ruošiuosi dovanoti (Kalėdoms ruoškis vasarą 😀). Manau gavosi puiki rankų darbo dovana. Beje, man dar labai patiko išdeginti mediniai padėkliukai. Gražu? Tikiuosi greitu metu ir šiuos išbandyti.

xoxo Akvilė

↧

Augalų lentyna virš lovos

August 14, 2018, 7:00 pm

≫ Next: Kaip pasidaryti mokyklinę (kreidinę) lentą?

≪ Previous: Mediniai padėkliukai

Ne kartą su vyru diskutavau, kad gal laikas būtų pakeisti miegamojo sienų tapetus, bet diskutuodami priėjome bendros išvados, kad viskas čia gerai. Tačiau trumpas ir aiškus vyro pastebėjimas, visų labui, buvo 😂 :

- Tu geriau pagalvok, kur dėsi šitiek augalų!

Na tikrai, kodėl niekas nesakė, kad kai susergi plant lady liga (#augalųkralienė #augalųponia #augalųdama), tai net pačiai sunku apsisaugoti. Negalvojau, kad bus taaaip įdomu ir įtraukančiai. Daug esu nusiskynusi šakelių į savo palangės daugyklą ir joje priviso nemažai naujųjų 💚 Tiesiog bandžiau, ekperimentavau ar pavyks vandenyje išauginti augalų šaknis, pavyzdžiui, kaip avokado. Galiu drąsiai sakyti - TAIP! Vanduo daro stebuklus. Rekomenduoju ir jums taip dauginti augalus😉 (#propogation) Žinoma buvo ir nusivylimų, ne visi augalai išleido šaknis. Tokia proceso dalis. Manau apie savo dauginimo stotelę parašysiu atskirame įraše ir pasidalinsiu savo asmenine patirtimi.

Žodžiu, štai čia ir susijungė mūsų noras neperkrauti palangių naujais augalais ir tuo pačiu atnaujinti miegamojo kambario sieną. Iš pradžių norėjau augalų komodos panašios į kopėčias. Su kokiomis 3/4 pakopomis. Tačiau šis variantas atkrito, nes tiesiog neturim, kur tokį daiktą fiziškai talpinti. Reikėjo, kad nesiektų grindų, o labiau kabotų ore. Teko peržiūrėti sienas ir tinkamiausias variantas pasirodė virš miegamojo lovos - vietoj dviejų katinų paveikslų.

Nemeluosiu, bijojau, kad visi augalai ir pritvirtinta lentyna nugramzdės tiesiai ant miegančių galvų. Pasikonsultavau su tai išmanančiais asmenimis, ir jie patikino, kad tvirti laikikliai ir lengvi vazonai nieko panašaus nepadarys. Viskas bus gerai. Tad iš Depo PC įsigijome lenktos faneros laikiklius ir medinę lentyną (1,20 cm.). Už viską sumokėjome nepilnai 10 eur. Po to pasirūpinau ir naujais vazonais, kurie geriau būtų kuo lengvesni. Lentyną su laikikliais nutepiau baltais dažais. Per pusdienį persodinau gėles.

Be to, dar pasiuvau dienines ir naktines linines užuolaidas, bei susišaukiantį su naktinėmis užuolaidomis lovos sijoną. Greitu metu žadu pasiūti keletą naujų pagalvėlių užvalkalų ir imsiuosi kitos sienos (virš tv) dekoravimo. Tad po truputį, neskubant ir už mažą biudžetą manau tikrai galima atnaujinti savo namus. Nebūtina pirkti naujų baldų ar šokti į kitą stilių. Kartais užtenka atšviežinti pagalvėlių užvalkalus, užuolaidas, pakabinti naują paveikslą, o gal ir perdažyti vintažinius baldus.

Priežiūra šios augalų lentynos labai paprasta. Kad būtų patogu, švaru ir nebūtų jokių ups prabėgo - vazonai be lėkštučių, su viduje padarytų akmenų drenažu. Tiesa, tik vienas vazonas toks nekoks. Visai nesenai man atidavė kuokštinį chlorofitą, kuris žydėjo ir buvo ką tik persodintas. Tad nenorėjau dar savaip persodinti. Tad padariau medžiaginio krepšelio imitaciją jį apsukant kraft popieriumi. Laistau vieną kart į savaitę. Kartas nuo karto sunešu visus augalus į dušą ir palepinu vandens gaiva. O nudžiuvus - sunešu atgal. Mūsų miegamasis kambarys labai šviesus, todėl mažai pergyvenu dėl saulės šviesos ar, kad augalai nuvys. Svarbiausia, po persodinimo leisti adaptuotis naujose vazonuose ir palaipsniui pritapti naujoje vietoje.

Atsikrausčius į šiuos namus - miegamojo kambarys buvo pirmasis, ką susiremontavome. Šiame kambaryje visi nustemba pamatę netradicinės formos įmontuotą spintą. Kartais mes ją pavadiname uošvienės kambariuku. Ten laisvai galėtum išsimiegoti, o svarbiausia ten telpa visi reikiami ir nereikiami daiktai 👍 Mažame bute - tai išsigelbėjimas. Mano nuomone, miego kambary reikia tik lovos ir didelės spintos. Viską turime, plius pas mus dar kabo TV, nes tokios, kaip svetainės, mes neturime. Svečius priimame prie didelio stalo virtuvėje, o mūsų poilsio sofa - miegamojo lova. Čia - mūsų geriausi vakarai 😎 Tad drąsiai galiu sakyti, kad mūsų buto šūkis - Ir mažame bute gyventi galima! Patikėkit - tikrai galima 😉
Ką jūs šiuo metu keičiate savo namuose? Pasidalinkite komentaruose, man labai įdomu!

xoxo Akvilė

↧

Kaip pasidaryti mokyklinę (kreidinę) lentą?

August 24, 2018, 10:51 am

≫ Next: Gimtadienis be veido

≪ Previous: Augalų lentyna virš lovos

Visai nesenai Instagram'oje kalbėjau apie sienas. O rašant šį įrašą, pradėjau skaičiuoti kada būtent atsirado mūsų mokyklinė lenta. Pasirodo šiai lentai jau septyneri metai. Galvojau, kad daug mažiau. Laikas tikrai bėga.

Panaršius ineternete galima pasisemti puikių idėjų, kur panaudoti kreidinę sieną/ lentą/ baldus interjere. Tai puikus būdas pagyvinti kambarį, mokytis, sudaryti pirkinių sąrašą, akcentuoti sieną, mat kiekvieną kartą galima išpaišyti/ aprašyti pagal nuotaiką. Ir neapsistokit ties juoda spalva. Spalvų ir paviršiaus užbaigtumo yra įvairaus. Šių lentų idėjos dažnai naudojamos kavinėse, kai dienos meniu keičiasi kiekvieną dieną. Mano manymu tokios lentos suteikia jaukumo ir žavesio.

Anuomet teko nemažai paplušėti, kol radau pirkti kreidinių dažų. Dar prie viso šito projekto labai norėjau magnetinių dažų, tačiau šie jei ir buvo, tai buvo labai brangūs. Tad šios minties teko atsisakyti. Atsikrausčius gyventi į butą, dukros kambario sienos buvo tamsintos rožinės spalvos 😅Jas mes išklijavome stiklo pluošto tapetais, o norimą vietą mokyklinei lentai palikome 'pliką'. Lentos išmatavimus padarėme - 2 x 1, 5 m. Dar be viso to lubose pakabinome supynėms ir kopetėlėms kablius. Dukra pagal nuotaką gali kaitalioti supuokles, mat turi dvi skirtingas, o kopetėles, jei atsibosta gali susukti iki pat lubų ir pakabinti.

Tad nuo ko aš pradėjau? Pirmiausia paliktos sienos duobutes užglaisčiau glaistu, kad siena būtų kuo lygesnė ir palikau išdžiūti. Vėliau viską nugruntavau gruntu (du kartus), kad dažai geriau prikibtų. Vieno litro dažų užteko ir dar liko. Dažiau plonais sluoksniais su voleliu. Teptuko potėpiai čia visiškai netinka. Užbaigtas paviršius turi būti lygus. Dažų konsistencija tiršta ir greit džiūnanti, tad prireiks ne vieno sluoksnio, kad įgauti norimą padengimą. Vieni sako, kad būtina po kiekvieno dažų sluoksnio ištrinti sieną pačia kreida, kad vėliau užrašyta kreida geriau nusiplautų. Aš to tikrai nedariau ir viskas išėjo kuo puikiausiai. Visi kreidos paišymai puikiai nusiplauna su šlapia kempinėle arba skudurėliu. Tačiau nepatariu rašyti su kreidiniais markeriais. Nuplovus kūrinį vandeniu po jų lieka šešėlis (kas matosi ant mūsų lentos). Jis panaikinamas actu, arba specialiu kreidinių lentų valikliu. Ši markerių technika labiau pritaikyti grafiniams rašymams, piešiniams ant neporėto paviršiaus (kreidinės lentos paviršius yra porėtas), pavyzdžiui stiklo. Labiausiai tai naudojama kavinėse, vestuvių stenduose.

Dažams nudžiuvus padarėme medinius rėmus, kad atrodytų kaip įrėminta lenta. Medinių juostelių plotis - 3,5 cm.
Mokyklinės lentos trūkumas yra tas, kad rašant kreidos likučiai byra ant žemės. Kad to išvengti ir būtų lengviau prižiūrėti - su metaliniais kampais apačioje pritvirtinome mažą lentynėlę. Tarp mokyklinės lentos ir lentynėlės papildomai priklijavome kampams skirtą medinę juostelę, kad kreidos likučiai lengviau pasišalintų šlapia šluoste. Visa tai uždažėme baltais dažais. (Beje anksčiau šis rėmas buvo turkio spalvos, lygiai tokios pačios, kaip buvusios spalvos spinta. Tačiau po keletos mėnesių pakeičiau nuomonę ir perdažiau balta spalva.)

Šalia lentos, patogesniam naudojimui yra kreidos ir kempinėles laikiklis. Kad dukros kambaryje labiau jaustųsi žaidimų atmosfera mokyklos tema - specialiai užsakiau rodomąją medinę lazdelę. Visi svečiai, kurie ateina pas Kotryną, puola rašyti ir piešti. Tai - didžiausias traukos objektas kambaryje. (O gal supynės?)

Dar šią lentą mes mėgstame apkabinėti daiktais, pavyzdžiui lemputėmis, girlianda, vainiku ar advento kalendoriumi. Kartais Kotryna apklijuoti piešiniais.

Projektas nebuvo sunkus, tik užėmė laiko. Jei kada turėsiu naujus namus, tai rinkčiausi magnetinių ir kreidinių dažų duo, o dažyčiau pakabinamą didžiulį rėmą, kuriam atsibodus, bet kada būtų galima nukabinti. Lyginant tai kas buvo ankščiau ir šias dienas, tai dabar viskas lengviau prieinama ir paprasčiau įgyvendinama. Kitaip tariant nuomonė gali keistis, kas metus 😎
P.S. Mes iš šios lentos jau išaugome, o ir po septynerių metų normalu, kad atsibodo. Laikas atnaujinti sienas ir perstatyti kambarį.

xoxo Akvilė

↧

Gimtadienis be veido

August 26, 2018, 11:21 pm

≫ Next: Kotrynos darbo stalas

≪ Previous: Kaip pasidaryti mokyklinę (kreidinę) lentą?

Šioje skiltyje aš visada paatvirauju, išsisakau, pafilosofuoju ir pasidalinu asmeniniais įvykiais ar išgyvenimais.

Pirmą kartą šiais metais savo FB paskyroje nustačiau, kad mano gimtadienio data būtų matoma tik man. Pabandžiau ir labai patiko. Pamačiau, kas prisimena, sveikina ir linki tikrai nuoširdžiai. Tiesiog jau viskas nebe taip socialinėje erdvėje ir manau atėjo laikas mažinti to banalaus šūdo. Nepamenu kada postinau paskutinį kartą. Gal užtenka praskrolinti ir pasižiūrėti, kas kaip gyvena: valgo tik kavinėse, žaidžia vaikiškus žaidimus, švenčia dvaruose, egzotiškai keliauja, mezga, klausosi muzikos tik koncertuose, dalinasi ƒɑƙҽ pagalbos šauksmu, bando išlošti nežinomo brand’o marškinėlius ir tu jau persisotinęs svetimos informacijos. Ir supranti, kad visa tai tikras šlamštas. Iš viso šito labiausiai man gaila LAIKO.

Facebook’as šiomis dienomis ne draugų ir pažįstamų palėpė, o verslo niša, nes atsidariusi paskyrą nieko kito nematau, kaip pasiūlymus, įvairias reklamas ar prekių gausą. Kitaip tariant, kažkam labai svarbu surinktas like ir sekėjų skaičius.
Mes visi banguojame su savo jausmais, norais, požiūriu, vidiniu aš. Tik ne visi apie tai garsiai kalbame. Vietoj to, kad akylai atsirinktum tik tau reikiamą informaciją, pradedi dusti nuo sukaupto šiukšlyno. Ko pasekoje dauguma išsitrina savo profilius ir visiems laikams atsisveikina su FB paskyra. Tokių žmonių žinau ne vieną.

Šiuolaikinėje visuomenėje mes be socialinių tinklų, kaip be susisiekimo tilto. Kitaip tariant užburtas ratas. Dabar mes viską norime kontroliuoti ir žinoti daugiau už kitus, būti pirmesni ir labiau išprusę socialinių tinklų prizmėje.
Kai FB perpirko Instagram’ą - panašu ir čia pradeda kvepėti add’ais. Nesupraskite manęs klaidingai. Verslininkams, smulkiesiems kūrėjams, influenceriams, tai yra puikus būdas 'parduoti' save. Tačiau, kai blog'eriai pradeda reklamuoti brand'us ir paskelbia konkursą arba nuolaidos kodą - man tie profiliai surenka blogų karmos taškų. Tam brand'ui žinoma gerai, jis bus išreklamuotas, aplankytas N kartų jų naujai sukurtas tinklalapis (nes gi visiems smalsu), bet o blog'eriui? Abu pasidalins mainų programa, 'atsibašliuos', bet klausimas ar jis (tinklaraštininkas) tikrai nepaveiktas reklamos ir naudos sau pirktų jų (brand'o) prekę už tokią kainą? Ar kad jie lietuvių kūrėjai?

Tad po truputį pradedu šukuoti savo sekamus profilius ir drąsiai sakau, kad geriau mažiau, bet kokybiškiau. O kas svarbiausia - nuoširdžiau.
Tad normalu paspausti unfolow mygtuką ir padaryti pauzę. O jei po kiek laiko tu to profilio ir jo veiklos pasiilgsi - visada gali sugrįžti ir vėl tapti sekėju.
Migracija - visiškai normalu, Taip mes atsirenkame, kas patinka MAN! Ne draugams, ne sekamų profilių pasidalinta insta story REKOMEDUOJU SEKTI ar, kad tai - lietuviško brand’o gamintojas. Bullshit. Paisyti reikia savo nuomonės. Visi mes protingi ir tikrai jaučiame, kas tikrai nuoširdu, o kas paprasčiausia socialinė derva.

Sėkmės renkantis!

p.s. Gimtadienio sveikinimai prasidėjo anksti ir linksmai pasibaigė neplanuotoje kompanijoje. Vis dar atsibundu gėlių šusnyje, ir nesuprantu, kaip atsilaikiau nepasidalinusi. Tai man visai nebūdinga.

xoxo Akvilė

↧

Kotrynos darbo stalas

September 11, 2018, 10:56 am

≫ Next: Mėgintuvėlių vaza ir augalų dauginimo stotelė iš pakartotinai panaudotos medienos

≪ Previous: Gimtadienis be veido

Atsikrausčius gyventi kartu su savo vyru atsivežiau ir savo studentavimo laikų darbo stalą. Tokį su dideliu ištraukiamu stalčiumi kompiuterio klaviatūrai ir vienoje jo pusėje stalčiais iki pat žemės. Kabėjo jis namuose kokius du metus iki pirmų remontų. Tuomet gimė dukra ir paaugus, mano tėtis nubraižė jai augantį stalą, kurį sumontavo mano vyras. Baigėsi lopšelis, darželis ir atėjo laikas Kotrynai žingsniuoti į mokyklą. Vyras pasiūlė grąžinti seną old fashioned darbo stalą. Tačiau šiam pasiūlymui aš buvau kategoriška. Man norėjosi kažko naujo ir tokio, ką po daugel metų galėtum panaudoti ne tik, kaip darbastalį, o pavyzdžiui padėti prieangyje, padekoruoti daiktais, o virš jo pakabinti didelį veidrodį. Aš esu praktiška moteris 😊

Mano šešuras turi daug senų ąžuolo lentų. Tai pasinaudojau proga ir apsilankiau pas jį sandelyje. Teko paplušėti, kol radau tinkamą. Žinojau, kad noriu stalo su natūraliai vingiuotu kraštu, be stalčių ir skirtingomis kojomis. Lentpjūvėje tiesiog viską nupasakojau ir laukiau siurprizo, nes nežinojau kokias stalo kojas ištekins ir kaip visas stalas atrodys realybėje. Stalius nustebo, kai pasakiau, jog prie viso šito dar noriu, kad matytųsi visos esamos šakos ir pabrėžiau, jog perfekcionizmo čia tikrai nereikia.

Gavusi užsakymą puoliau darbuotis. Stalą išbalinau dažais, kuriuos susitaisiau pati. Tiesiog sumaišiau vandenį su šiek tiek baltų dažų, kad vanduo pasidarytų balkšvas (panašiai 10:1). Išdžiuvus stalą nulakavau blizgiu laku. Abu procesus kartojau du kartus.

Kaip ir minėjau, stalo norėjau nedidelio, be stalčių, skirtingomis keturiomis kojomis ir natūraliai vingiuotu kraštu. Asmeniškai man gražiau, kai tie visi neapdoroti lentų išlinkimai yra natūralūs ir pasilieka su visa žieve. Tačiau, kaip ten bebūtų, tai darbo stalas, ir jis visada liesis prie rūbų, tad nori nenori, kraštus reikėjo apšlifuoti. Rezultatu esu patenkinta ir kiekvieną kartą vis dar grožiuosi. Tiesa, tik kojas kita tvarka būčiau sudėliojus .😆 Na, bet taip gal įdomiau?

Šiuo metu stalas jau naujoje vietoje. Laukia virš būsiančių lentynų, atnaujintos kėdės ir darbinės atmosferos dekoravimo.

xoxo Akvilė

↧

Mėgintuvėlių vaza ir augalų dauginimo stotelė iš pakartotinai panaudotos medienos

September 23, 2018, 12:11 am

≫ Next: Rudens vainikas iš sausuolių

≪ Previous: Kotrynos darbo stalas

Kai uošvio darbovietę likvidavo, tai namo vyras partempė kalną mėgintuvėlių ir laboratorinių buteliukų. Ką darysiu su mėgintuvėliais, iškart žinojau. Pagrindinis noras buvo turėti vandens dauginimo stotelę, kuri būtų, kaip vienas daiktas. Iki tol naudojau įvairių formų stiklines taureles, mini puodelius. Palangė buvo nusėta indais. O dabar turint šias vazas - labai patogu, nusineši stotelę (arba tik mėgintuvėlį) prie plautuvės, išplauni, pakeiti vandenį, ir vienu ypu pastatai atgal. Tačiau taip pat norėjau ir stalo centro puošmenos, į kurią gali sukaišioti pavienes gėles.

Tad šiame įraše pasidalinsiu dviem patirtim. Parodysiu, kaip man pavyko pasidaryti mėgintuvėlių vazas iš jau nebereikalingos medienos ir tuo pačiu, kaip dauginu augalų šakeles vandenyje.

Specialiai nieko nenorėjau pirkti, o panaudoti tai, kas nebereikalinga ir atrodo tinkama tik malkoms. Tad, pasiknaisiojus tėvų sode, radau senos medienos: gabalą brokuotos lentos ir nebereikalingą laiptų turėklo dalį. Tieiog reikėjo, kad viena vaza gražiai atrodytų ant stalo, o kita laisvai tilptų ant palangės. Tėčio paprašiau, kad medieną sutrumpintų iki reikiamo ilgio, o skyles susigręžiojau pati su frezavimo (karūnos) grąžtu (tai galima atlikti ir su plunksniniu grąžtu). Specialių matavimų nedariau, tiesiog gręžiau iš akies. Tačiau, nepriklausomai kiek norisi skylių, gręžioti patariu nuo vidurio, kad atstumai būtų panašiai vienodi.

Sugręžiojusi skyles, labai gerai išvaliau pjuvenas, mat gręžiant jos susipresuoja ir tuomet neina pilnai įstatyti mėgintuvėlio. Vėliau pašlifavau švitriniu popieriumi, kad paviršius būtų lygesnis. Didesnę medienos gabalą palikau natūralų, o kitą šiek tiek pabalinau baltais dažais.

Manųjų mėgintuvėlių išorinis diametras yra 1,8 cm. Medieną sugręžiojau su 20 mm. frezavimo grąžtu. Gylis skylių panašiai apie 6 - 8 cm. Tad mėgintuvėliai stovi stabiliai, nepakrypsta ir lengvai išsiima. Pirkti mėgintuvėlių esu mačiusi vaistinėse, kurios gamina vaistus, bei internetu. Kaina jų žema, tad projektas tikrai įkandamas.

Kaip ir minėjau vieną vazą naudoju, kaip vandens dauginimo stotelę, kitą - smulkioms gėlėms pamerkti.

Patikėkit, vanduo daro stebuklus. Kai pagavau dauginimo ligą, tai sunkiai sustoju. Tokiu būdu išauginau avokadus, tad ir kiti augalai ne išimtis. Nesakau, kad eksperimentuoju tik su naujais augalais, dauginu ir jau turimus namuose. Jei vazone augalas ne toks vešlus (pvz. ceropegija ar gebenė), tai išdaiginu jo šakeles mėgintuvėliuose ir pasodinu atgal į tą patį vazoną. Taip augalas atrodo pilnesnis ir vešlesnis.

Ką reikėtų žinoti dauginant augalus vandenyje?

Pirmiausia reikia rasti tinkamą vietą - mazgą (susikirtimo tašką, kur augalas leidžia lapus, orines šaknis ar matosi stiebo "gumbas"). Šiek tiek žemiau to mazgo, reikia nukirpti dauginimui skirtą šakelę. Ne visi augalai turi tuos mazgelius ir jei taip yra - šakelę nukirpti reikia bent 10 cm ilgio.
Augalo stiebelį reikia įmerkti į švarų stiklinį indą su vandeniu. Vanduo turi semti mazgelį, ar bent pusė esamos šakelės. Jokie lapai neturi būti apsemti vandens, jei taip yra - nuimkite lapus nuo stiebo apačios.
Keiskite vandenį mažiausiai kartą į savaitę. Neleiskite augalui išdžiūti. Augalo šakelė nemažai vandens sugeria, bei didžioji jo dalis išgaruoja.
Kai keisite vandenį, stiebelį (ar jau esamas šaknis) palaikykite šiek tiek po lengvai tekančia drungno vandens srove. Kartais augalai apgleivėja, ir tai stabdo augimo procesą.
Stebėkite ir apsišarvuokite kantrybe. Vieni augalai išleidžia šaknis vos tik juos įmerkus, kitų tenka palaukti. Tad kantriai laukite, kol pasirodys pirmosios šaknys.
Kai pasirodys šaknys, neskubėkite augalo sodinti. Leiskite joms užaugti bent 8-12 cm.
Stiklinius indus su dauginimo šakelėmis padėkite gerai apšviestoje vietoje, bet kad nešviestų tiesioginiai saulės spinduliai. Tam tinkamiausia vieta - palangė.

Jei jums pralėkė dvi ir daugiau savaičių, o įmerktas į vandenį augalas nerodo jokių gyvybės ženklų, nenukabinkite nosies. Tokiems augalams paprasčiausiai prireikia daug daugiau laiko. Apsišarvuokite kantrybe ir jokiu būdu neišmeskite augalo. O jei vis vien nepavyko išauginti šaknelių - nenusiminkite. Tokia yra proceso dalis. Tiesiog bandykite dar kartą.

Dauginimo procesas vandenyje išties paprastas. Smagu užaugintus augalus dovanoti ar net mainytis. Tiesiog reikia bandyti.
Su šia dauginimo stotele man daug paprasčiau prižiūrėti augalų šakeles. Jie vienodame aukštyje, gerai apšviesti ir visada matau ar jiems trūksta vandens. O stalo puošmena puikiai tinka mažoms gėlėms, šakelėms sumerkti. Ir kas be ko, nepuolu išmesti vystančios puokštės, o apskabau dar žydinčias, smulkias šakeles ir sumerkiu į mėgintuvėlius. Čia panašiai, kaip su mano stiklinių buteliukų kolekcija 😉

Gražios savaitės ir žalių namų!

xoxo Akvilė

↧

Rudens vainikas iš sausuolių

September 28, 2018, 1:57 pm

≫ Next: dekoracija: rudens gėrybių karuselė

≪ Previous: Mėgintuvėlių vaza ir augalų dauginimo stotelė iš pakartotinai panaudotos medienos

Mėgstu vainikus iš sausuolių. Jie atrodo natūraliai ir kvepia gamta. Aš visada kaupiu gamtos atliekas. Turiu omeny, kai tikrai žinau, kur jas panaudosiu. Vaikštinėdama negaliu lengvai praeiti pro kankorėžės ar sodrios spalvos samanas. Visada grįžtu kažką nešina kišenėje. Mano tėtis, čia mane puikiai pažįsta. Jei jis kažką randa, pavyzdžiui Raugerškio šakelę ar Islandinę kerpę, visada išsaugo iki kol susitiksime. Jis tiesiog žino, kad su laiku, aš kažkur tai panaudosiu ar papuošiu namus. Ir jis neklysta!

Pavyzdžiui, gavusi dažų siuntinį - pasilikau supjaustyto ir glamžydo kraft popieriaus, nes žinau, kad tikrai panaudosiu viename iš vainikų. Pupelių ankštys - iš mamos daržo. Islandinė kerpė - tėtis rado tvarkydamas šakas sodyboje. Medžio žievė - nusiskabiau nuo malkų. Kankorėžiai - iš pasivaikščiojimų Kroatijoje ir Lietuvoje. Kur viską dedu? Į dėžę, ir į rūsį. O kai užklumpa noras sukurti vainiką, 1...2...3...ir tų sausuolių kaipmat nebelieka.

Visai nesenai padariau dar vieną vainiką (taip pat iš sausuolių). Tačiau jis jau Kalėdinis 😀 ir labai didelis. Galvoju jį padovanoti. Tik dabar stebiu, kuris žmogus bus labiau jo nusipelnęs 😈

Mano durys jau papuoštos!

xoxo Akvilė

↧

dekoracija: rudens gėrybių karuselė

October 8, 2018, 5:38 am

≫ Next: Ragai trofėjai

≪ Previous: Rudens vainikas iš sausuolių

Štai ir bobų vasara! Ir žinot ką, pas mus dar nešildo (kas tikrai galvojau įvyks savaitgalį) 😏Vienas iš daugiabučių minusų. Mano namų draugai šiuo metu yra šilta arbata ir vilnonės kojinės. Bet lauke visai nieko, toks rudenėlis. Ypatingai, kai saulė šviečia ir giedras dangus. Tuomet norisi pasivaikščioti su kavos puodeliu ir pasidžiaugti auksiniais lapais. Iš pasivaikščiojimų aš tuščiomis negrįžtu, kaip ir šį kartą. Dukrai reikėjo rudens medžių gėrybių mokyklos projektui - "Mandala", ir neatsilaikėme kartu padaryti karuselę (ang.mobile).

Žodis karuselė man pasirodė keistokas. Paieškojau kito lietuviško atitikmens, ir radau! Tas žodis - sukutis. Na, tikrai gražus lietuviškas žodis. Prieš įvardijant įrašą šiek tiek padvejojau, kurį pavadinimą pasirinkti. Nusprendžiau, kad karuselė yra universalesnis. Tad pasilikau prie pirmojo.

Šiai karuselei pagaminti reikės:

Lanko (tinka ir siuvinėjimo lankas arba paprasčiausia medžio šaka)
Rudeninių medžių gėrybių: kaštonai, gilės, uogos, lapai, kankorėžiai
Siūlo (aš naudojau permatomą siuvimo siūlą)
Suktuko (pergręžti skylėms)

Kažkada gavau dovanų, išpjautų iš medžio faneros, medžių lapų. Vis laukiau, kada galėsiu juos panaudoti. Štai ir pribrendo laikas! Tad vietoj tikrų auksaspalvių rudeninių lapų, panaudojom medinius. Tik prieš tai teko juos pagražinti. Vienus nutepėme ruda medžio alyva, kitus padažėme rudeniškomis spalvomis ir akcentavome auksine patina. Tiesiog ilgiau užtrukome, ko su natūraliais nebūtų buvę.
Jei naudosite natūralius rudeninius lapus, siūlau prieš tai juos dieną palaikyti tarp knygų, kad būtų tiesūs ir apdžiūtų.

Išgręžiojau skyles mediniuose lapuose, kaštonuose ir gilėse. Su stipresnu siūlu pritvirtinau lanko laikiklį ( 3 vietose) ir viršuje, užsukdama mazgelį, padariau kilputę pakabinimui. Tuomet kartu su Kotryna pervėrėme paruoštas rudens gėrybes ant skirtingio ilgio juostelių. Jas norima tvarka sukabinome ant metalinio lanko.
Kad būtų patogiau kabinti ant lanko ir suvertos juostelės nesipainiotų - lanką pakabinkite ant aukštesnės spintelės rankenėlės. Taip matysite, kur ko trūksta ir ar karuselė yra subalansuota.

Savąją karuselę mes nusprendėme pakabinti balkone. Gražu stebėti, kai papučia vėjas ir rudeniškos spalvos sukiojasi, kaip tikras sukutis. Kas gyvena nuosavame name, tai ši dekoracija puikiai papuoštų lauko terasą. O jei pridėjus obuoliukus (kurie puikiai išsilaikytų), karuselę papuoštų dar labiau.
Ši savaitė tikra bobų vasara, tad nepraleiskite progos pasivaikščioti ir prisirinkti su vaikais rudeniškų medžio gėrybių. Vėliau, visi kartu smagiai praleisite laiką.

xoxo Akvilė

↧

Ragai trofėjai

October 15, 2018, 11:15 am

≫ Next: Virtuvės lentynų dekoravimas

≪ Previous: dekoracija: rudens gėrybių karuselė

Tikiu, kad ne kiekvienas išdrįstų ragų trofėjus parsinešti į namus. O ką kalbėti apie jų kabinimą ant sienos. Tad normalu, kad tokia 'interjero detalė' kai kuriems nėra priimtina, ar atrodo neskoningai. Tačiau, tik ne man. Myliu gyvūnus, bet į tai žiūriu kaip į natūralų gamtos procesą. Vieniems atstumiantis dalykas, kitiems paprasčiausiai gražu. Kitaip tariant - skonio reikalas.

Ragai mane visada traukė ir žavėjo. Ne paslaptis, kad mano uošvis yra medžiotojas. Pasiknaisiojus jo palėpėje radau keletą numestų trofėjų. Sakiau, nusiplausiu ir padirbėjus prie savo namų sienų - tikrai su laiku atrasiu jiems vietą. Dabar kiekviename kambaryje kabo po skirtingus ragų trofėjus.

Vieni rasti ragai buvo pageltę, kiti sulūžę. Juos visus reikėjo gerai išvalyti, suklijuoti ir išbalinti. Tuos, kuriuos suklijavau, nutariau pabandyti nudažyti kreidiniais dažais. Kas puikiai pavyko. O pačius didžiausius išbalinau.

Kaip aš tai padariau? Paprasčiausiai nusipirkau pačių stipriausių plaukų balinimo miltelių ( kažkas panašaus) ir oksidanto. Kaukolė gan didelė, tai pirkau du vienetus. Sumokėjau vos kelis eurus. Sutaisius vientisą konsistenciją - gerai ištepiau kaukolę ir palikau nakčiai, kad išgriaužtų. Kitą dieną gerai nuploviau ir palikau išdžiūti savaime. Kaukolė tikrai išbalo ir įgavo įvaizdį.

Ragus galėjau kabinti tiesiai ant sienos, tačiau aš jau nuo seno turėjau medinę lentelę, kurią gavau iš savo tėčio. Ją nubalinau kreidiniais dažais ir pasendinau pašveisdama švitriniu popieriumi. Po to prie lentelės (per išgręžtą vidurio skylę), su tvirtinimo dirželiais, pritvirtinau ragus. Teko tik pakabinti. Tik va, dabar galvoju, po kiek prašymų mano vyras išgręžė skylę sienoje? 😅

Miegamojo siena (lovos) dabar visiškai baigta. Įgyvendinau savo norą padaryti augalų lentyną ir visą 'amplua' užbaigiau ragais trofėjais. O sienai priešais, kaip jau buvau minėjusi INSTA istorijose, buvo pagamintos spec. lentynos. Jos jau kabo, tik laukia keletą smulkių darbelių ir tuomet dekoruosiu, dėliosiu ir pasirodysiu jums, kas gavosi.

O kas nemėgsta ragų trofėjų, siūlau pabūti dizaineriu Andreas Scheiger. Visas jo meno fetišas man taip pat prie širdies. Ekletiką aš myliu. O jūs?

xoxo Akvilė

↧

Virtuvės lentynų dekoravimas

October 24, 2018, 12:26 pm

≫ Next: Ruduo parke

≪ Previous: Ragai trofėjai

Pasibaigus virtuvės remontams, vienos sienos kampas prie lango man pasirodė labai tuščias. Pamaniau, kad tikrai reikia išnaudoti šią erdvę ir tuo pačiu padaryti vietą elektriniam virduliui, bei receptų knygoms. Jei klausiate, kodėl virdulys ne ant darbastalio, tai čia iškart galiu pakomentuoti. Mano tėvų viena virtuvės spintelė jau pagražinta. Kildami į viršų karšti vandens garai, ilgainiui pažeidžia baldą ir jis prarandą spalvą. Atsilupa dažai arba išsivaikšto baldo paviršius. Tad man paprasčiausiai buvo gaila baldų. Geriau pakeisti lentyną, nei visą spintelę.

Paskaičiavus kampo edrvę, nusprendžiau, kad trys atviros lentynos čia puikiai tiks. Po paskutinio dekoravimo (nžn. ar taip galima pavadinti) praėjo kokie du metai. Per tą laiką atsirado sienos galerija. Abu šie sienų elemetai yra vienas šalia kito. Ir kuo toliau, tuo man labiau rodėsi, kad lentynos permuša dekoruotą paveikslų sieną ir yra per ryškios. Norėjosi prislopintų spalvų. Kai jau akys nebegalėjo praeiti pro šalį, teko imtis perdekoravimo.

Dekoruoti lentynas vieniems sekasi iš savęs, kitiems reikia tam tikrų 'taisyklių'. Nežinau kaip su manimi, tačiau aš dekoruoju tol, kol randu sau mylimiausią variantą. Galiu užtrukti pusvalandį arba net pora dienų. Dažniausiai būna ilgesnis variantas :) Visi mes turime savo stilių ir jo supratimą. Tad, ką aš supratau dekoruodama savo lentynas - mielai pasidalinsiu su jumis.

Domėdamasi, kas gali vyrauti lentynose, supratau, kad jos yra keletos rūšių (atlieka tam tikras funkcijas). Čia aš kalbu apie atviras lentynas ir išsireikšiu labai banaliai. Visiems suprantama kalba. Vienos lentynos yra dekoratyvinės, kur daiktai išdėliojami grožio, estetikos, dekoro tikslais. Kitos - pusiau 'darbinės'. Jose dedami daiktai, kurie naudojami, bet ne taip dažnai. Pavyzdžiui knygos, vazos, žvakės. Ir trečios - 'darbinės'. Jose būna indeliuose suberti maisto produktai, elektros prietaisai, darbo papkės, kosmetika ir t.t. Mano atveju, dominuoja visos trys rūšys.

Aš nebagiau specialių dekoro kursų ir šio amato mokytoja tikrai savęs nevadinu. Juolab, savo namus kūriau ir toliau kuriu pati. Nesu įsikabinusi vieno stiliaus, bet drąsiai save vadinu eklektiško stiliaus porpoguotoja. Tad, kas man padėjo dekoruojant tris virtuvės lentynas? Aš stengiausi laikytis šių 'taisyklių':

Pirmiausia, nukrausčiau visus daiktus nuo lentynų. Taip geriau matėsi visuma ir atsivėrė švaresnis vaizdas, ką ir kur derėtų dėti.

Pasirinkau dominuojančią spalvą (temą). Taip išdėlioti daiktai susijungia tarpusavyje. Susidaro kontrastas ir visuma.

Savo atveju pasirinkau raudoną spalvą, tačiau svarsčiau ir rusiškų motyvų temą: samavaras, dekoruoti šaukštai, matrioškos. Raudoną spalvos temą padiktavo vienas iš šviestuvų laidų ir 3D spausdintuvo kaukolės vazonas.

Supratau, kad šalia puikiai dera: knygos, vazos, žvakės, žvakidės, rėmeliai, įmantrių formų buteliai, padėklai, maži veidrodžiai, žibintai, gėlės, monogramos, mažos skulptūros, medžio elementai ir t.t.

Specialiai nieko nepirkau, o tiesiog surinkau namuose turimus daiktus. Kaip jau ir minėjau, lentynose pasirinkau dominuojančią raudoną spalvą, o visa kita norėjau prigesinti dėl šalia esančios sienos paveikslų galerijos. Tad turimas receptų knygas aplenkiau rudu kraft popieriumi, ir jų nugarėlėse prištampavau pavadinimus. Taip jos tapo švelnesnės akiai.

Pildyti lentyną pradėjau nuo plokščių detalių - apvalaus medinio padėklo (tai gali būti rėmeliai, veidrodžiai). Dydis ir forma nesvarbu. Juos galima atremti į lentynos nugarėlę (sieną) ir taip sloksniuojant sukurti foną kitiems dekoro elementams.
Aukščiausi daiktai, pavyzdžiui tokie, kaip buteliai, knygos, žvakidės - geriausiai atrodo lentynos kraštuose. Jei neturite aukščiausių daiktų, juos galima sloksniuoti. Pavyzdžiui ant knygų krūvos padėti vazą ar gėlių vazoną. Arba ant žvakidės uždėti žvakę, virvės kamuoliuką ar buteliuką.
Tuomet belieka užpildyti tarpus - viduriuką. Čia reikia pažaisti meniškai ir pafantazuoti su savo turimais daiktais dekoravimui.

Mano lentynos trumpos, tad daug dekoro elementų ir neprikrausi. O prikrautos lentynos atrodytų sunkios. Pavyzdžiui, vidurinė lentyna iš pirmo žvilgsnio atrodo perkrauta buteliais. Praktiškai taip ir yra. Tačiau buteliai peršviečiami ir sudaro balansą tarp sunkių pirmos ir paskutinės lentynų. Rudos, raudonos spalvos pop - up ir butelių yra kiekvienoje lentynoje. Sidabrinis ir juodos spalvos virdulys susišaukia su samavaru ir dirbtinės gėlės vazonas su kaukolėje augančiais gyvais augalas.

Štai toks tas mano dekoravimo procesas. Manau šis įgudis ateina su praktika. Kuo daugiau dekoruoji, 'dirbi' su tuo, kiekvieną kartą vis darosi aiškiau ir lengviau. Tuomet supranti savo namų stilių ir kas dera tik tavo namuose, o kas tik pas kitus.

Ir nepamirškime, kas vienam atrodo gražu, kitam gali net nepatikti.

xoxo Akvilė

↧

Ruduo parke

November 1, 2018, 11:30 pm

≫ Next: Virtuvės kėdės 'mix & match' stiliumi

≪ Previous: Virtuvės lentynų dekoravimas

Kaip džiaugiuosi, kad spėjome nusifotografuoti parke pačiame rudens įkarštyje. Gražus ir sausas oras nuteikė pozityviai. O ir su Kotryna į tokius žygdarbius vis lengviau keliauti. Branginkime akimirkas kartu ir DALINKIMĖS jomis su kitais.

↧

Virtuvės kėdės 'mix & match' stiliumi

November 6, 2018, 1:00 am

≫ Next: Advento kalendorius: Etiketės

≪ Previous: Ruduo parke

Man visada patiko skirtingų formų kėdės. Ypatingai, kai jos stovi prie vieno stalo ir įgauna mix & match išvaizdą. Na žinote, visos skirtingos, bet tuo pačiu derančios tarpusavyje. Mūsų virtuvėje stūkso didžiulis stalas ir suolas, o šalia kažkada buvo dar ir penkios kėdės. Visos skirtingų spalvų. Laikui bėgant pamatėme, kad mums reikia tik trijų. Pasilikome labiausiai patikusias. Užklupus svečiams, turime keletą taburečių, kurios užsimauna viena ant kitos, kas labai patogu turint mažai vietos. Visos kėdės iš sendaikčių. Tad po kelerių metų pastovaus naudojimo jos paprasčiausiai išklebo ir apsidaužė dažai.

Pradėjus derinti spalvų paletę ant virtuvės sienos, lentynose, perėjau ir prie kėdžių. Sutariau su vyru, kad jis suklijuos kėdes, o aš jas atnaujinsiu perdažydama.
Kol jos dar buvo spalvotos, minkštąsias dalis aptraukiau specialiu, itin atspariu, audiniu baldams. Teko keletą kartų keisti kėdžių išvaizdą, kol galiausiai nusprendžiau perdažyti visas vienodai. Norėjau, kad pradinės spalvos, kurias stipriai pašiaušus su švitriniu popieriumi, išlįstų iš po baltų dažų sluoksnio. Tokiu būdu visoms suteikiau sendinimo efektą. Dabar galiu nesibaiminti, kad apsidaužius kėdėms matysis įbrėžimo žymė.

Šis virtuvės kampelis yra tuo pačiu ir mūsų svetainė. Tad šiai poilsio zonai reikėjo įnešti jaukumo. Iš pradžių ant suolo norėjau pasiūti nuimamą paminkštinimą iš skirtingos spalvos audinio, bet to paties kaip ir aptrauktos kėdės. Tačiau nusprendžiau pamėtyti dekoratyvinių pagalvėlių, mestelti vilnonį pledą, o atėjus šventiniam laikotarpiui ir dirbtinio kailio kilimėlį. Tekstilė suteikia gaivumo ir šilumos. Tame tarpe ir po stalu patiestas vintažinis kilimas. Manau suolas atrodo nebe toks plikas, o visa valgomojo zonos erdvė įgavo išbaigtumo ir minkštumo. Belieka tik įsipatoginti :)

xoxo Akvilė

↧

Advento kalendorius: Etiketės

November 14, 2018, 8:00 pm

≫ Next: Kalėdinės dekoracijos: rogutės iš ledų pagaliukų

≪ Previous: Virtuvės kėdės 'mix & match' stiliumi

Visai nesenai snigo ir viskas priminė apie didžiąsias metų šventes. Iki Advento liko mažiau nei dvi savaitės. Tuoj žiū ir Kalėdos! 😊

Man Advento kalendorius ir visas tas šiltas laukimas suteikia entuziazmo. Ypatingai, kai gali pamatyti žaižaruojančias dukros akis atplėšiant kalendoriaus dovaną. Tuomet ji geriau už mane žino, kiek dienų liko iki stebuklingų Kalėdų.

Pernai su dukra darbavoms prie pagrindinių Kalėdinių spalvų Advento kalendoriaus. Viską sutalpinome į vieną didelį krepšį, o kai jai reikėdavo rasti tam tikrą skaičių, tekdavo iškraustyti vos ne visą pintinę. Šįmet jis iš esmės labai panašus, tik baltas ir su rusva puošybos palete.

Kalendorius be užduočių, bet su skirtingais skanumynais viduje. Baltas pakuotes pritvirtinau prie savos gamybos metalinės kabyklos (wall grid). Toje pačioje vietoje, kur seniau buvo mokyklinė lenta.

Etiketės yra įvairiausių formų, o užrašai skaitmenimis ir žodžiais. Juoda/balta paletė - neutrali ir prie visko priderinama. Internete galima prisirinkti įvairiausių etikečių, o aš norėjau lietuviškų 😍 Tad tokias sukūriau pati ir su pasididžiavimu dalinuosi su jumis.

O jei norite dar daugiau idėjų, galite pasižiūrėti į buvusių metų kalendorius ( 1, 2, 3, 4, 5). Gal vainiką?

Koks bus jūsų šįmetinis Advento kalendorius?

xoxo Akvilė

↧

Kalėdinės dekoracijos: rogutės iš ledų pagaliukų

November 30, 2018, 10:50 am

≫ Next: Mobilus katės guolis

≪ Previous: Advento kalendorius: Etiketės

Šiandiena Panevėžyje buvo įžiebta Kalėdinė miesto eglė. Laisvės aikštė pulsavo gera nuotaika. Galima sakyti, kad Kalėdinis 'karavanas' jau pajudėjo ir daugumje namų. Savaitgalį prasideda adventas, o skaičiavimas jau ryt. Šiais metai mes nepuošime savo Kalėdinės eglutės, nes šventės bus tiesiog kitur. Tačiau Kalėdinės rogutės, apie kurias ir šis straipnis, pas mus namie atsirado jau prieš tris žiemas. Vis norėjau pagaminti savąsias su būtent užlenktais galais, nenaudoti plastmasės ir, kad sulūžus ramia dūšia galėsi išmesti. Aš ne tik jas kabinu ant eglutės, bet ir dovanoju. Uždedu kokią smulkmenėlę, dažniausiai saldžią ir su šypsena išdalinu bendradarbiams ar fainai kaimynei.

Pirmiausia, kas rūpinasi gamta ir mėgsta zero waste gyvenimo būdą, tai siūlau suvalgytų ledų pagaliukus tiesiog kaupti. Kam tai per sudėtinga, visada galima užsisakyti internetu. Yra ir natūralaus medžio ir dažytų. Aš jų turėjau nuo seno, nes kartas nuo karto su dukra gamindavome naminius ledus.

Vienai rogutei pagaminti reikia:

penkių ledų pagaliukų
vandens
karštų klijų
vidutinio dydžio žvakės (cilindro formos, 7 cm. diametr.)
ilgos plokščios juostelės (tinka ir atraižos, kaspinai, virvutės)
skylamušio odai
virvutės dekoracijos pakabinimui

Kad rogutės kojelės būtų riestos, jas reikia išmirkyti vandenyje bent parą. Taip jos 'pasiduos' lenkimui. Ne visi pagaliukai 'atlaiko' darbo krūvį. Kai kurie lenkiant lūžta arba susisuka į netaisyklingą formą. Tad išmirkyti rekomenduoju keletu pagaliukų daugiau.

Nedažytus nuo dažytų patarčiau atskirti, kad neįgautų svetimos spalvos. Užmerkti pagaliukai pakyla į paviršių, tad būtinai paspauskite juos kokiu sunkiu daiktu. Po mažiausiai paros galima pradėti lenkti kojeles. Reikia pasiruošti ilgą virvutę/kaspiną/atraižas, kad vyniojant lazdelę aplink žvakę nepritrūktų. Vienas lazdeles rišau kaspinu, kitas su surištomis atraižomis. Svarbu, kad tas vyniojamas kaspinas būtų nors kažkiek platesnis už medinę ledų lazdelę. Kitaip lazdelė 'pabėgs'.

Kaip sulenkti lazdeles? Kairėje rankoje laikant žvakę, o nykščiu prispaudus vieną lazdelę ir kaspino pradžią - dešine ranka pradėkite vynioti kaspiną toliau aplink lazdelę ir žvakę. Tuo pačiu patempdami, kad lazdelės šiek tiek užsiriestų (žiūrėkite nuotrauką apačioje). Pabaigus gerai užriškite mazgą kad neišsivyniotų. Taip ant vienos žvakės (10 cm. aukščio) laisvai užsuksite dvi lazdeles.

Kai lazdelės visos užriestos, jos turi natūraliai išdžiūti. Tai užima panašiai iki paros. Užriestų lazdelių galus reikia perkirpti skylamušiu odai. Taip bus kur perverti juostelę ornamento pakabinimui. Vėliau likusias keturias lazdeles reikia perkirpti pusiau ir užapvalinti kampus. Belieka suklijuoti karštais klijais. Rogutės viršų galima klijuoti tiek vertikaliai, tiek horizontaliai.

Manau, kad išeitų puikios vaikų Kalėdinio žaisliuko dirbtuvės. Į šį projektą įsitraukė ir Kotryna. Ji pati suklijavo, nudažė ir išdekoravo lipdukais savo rogutes.

Kai prieš du metus puošėme natūralią eglutę, aš ją visą išpuošiau nedažytomis rogutėmis, apvaliais medžio gabaliukais, konkorėžiais ir džiovintais apelsino gabaliukais. Atrodė tokia natūraliai graži ir be jokio blizgučio 💚

xoxo Akvile

↧

Mobilus katės guolis

December 9, 2018, 8:00 pm

≫ Next: Angliški pusryčiai

≪ Previous: Kalėdinės dekoracijos: rogutės iš ledų pagaliukų

Kažkada vartydama bibliotekoje skandinaviškus interjero žurnalus, pamačiau katės būdą. Pagaminta pasidaryk pats principu ir puikiai derančią interjere. Pagalvojau VAU, kaip gražu! Panagrinėjus daugiau, supratau, kad ten yra katės wc. Šią mintį sugėriau, kaip rašalo trauktukas ir pamaniau, kad ir man reikia kažko panašaus savo katei. Tik ne wc, o guolio, kur ji galėtų miegoti.

Lankant tėvus žemaitijoje, pasinaudojau proga pasikonsultuoti su tėčiu ir tuo pačiu nupirkti reikiamas priemones statybinių prekių parduotuvėje. Šauniausia tai, kad iškart galima įsigyti supjaustytų faneros ruošinių. Išpjauti prireikė tik katės landą.

Pagaminta būda atitinka viršuje esančius išmatavimus. Faneros storis 1,2 cm., išskyrus du ilguosius kraštus. Jų storis vos keli milimetrai. Landa (20x20 cm. dydžio) piešta iš rankos ir išpjauta su siaurapjūkliu. Kad gautųsi dėžė, visų faneros ruošinių kraštus reikia patepti klijais (geriausiai spec. medienai) ir sutvirtinti varžtais. Jei yra skylučių, ar tarpų - čia būtų galima užtepti medienos glaisto.

Pagamintą dėžę nutepiau rastais namuose gelvais dažų likučiais. O išpjautą landos atbrailą - juodais.

Šį katės guolį norėjau padaryti mobilų. Kad prireikus būtų galima pastumti ar paprasčiausiai patogiai nunešti į reikiamą vietą. Tam aš prisukau keturis vežimėlių ratukus ( 10 cm. aukščio). Vienas iš jų su stabdžiu, o dėžės viršuje pritvirtinau atlenkiamą rankenėlę. Prie viso to užsakiau metalinius kampus iš alliexpress .

Medžiagoms išleidau apie 30 eur. Didžiąją dalį sumos sudarė vežimėlių ratukai (4x4,99 eur.) Fanera vos 7 eur.

Žiema lengvai telpa savo guolyje ir jame, be suvaržymų, gali apsisukti. Kad viduje katei būtų minkšta ir patogu, iškirpau porolono gabalą, o jį apvilkau dirbtinio kailio audiniu (arba nebedėvimo megztinio gabalu).

Manoji Žiema didžiąją savo laiko dalį praleidžia lauke, o grįžusi dažniausiai miega. Miegojimo zonas ji turi net kelias. Viena balkone ant lentynos, kita - būda. Kai jai prireikia praustis, tai mobiliame guolyje ji to tikrai negali padaryti, nes reikia iškelti kojas :) Tuomet randu ją ant lovos. Tačiau kačių iki galo taip ir neina suprasti. Manoji gali miegoti ant žemės, nors abu guoliai laisvai prieinami :)

O kur miega jūsų augintinis?

xoxo Akvilė

↧

Angliški pusryčiai

December 30, 2018, 2:00 pm

≫ Next: Degintas medinis padėklas

≪ Previous: Mobilus katės guolis

Kaip skaičiau viename straipsnyje - "Krypties žinojimas dažnai yra daug svarbesnis už dabartinę gyvenimo stotelę". Dauguma mūsų žino, kas mums nepatinka, nervina, erzina, kaip nenorime, kad būtų, bet tikrai mažuma susimąstome, kaip norime, kad būtų.
O klausimas ar tai bus svarbu po 10 metų? gali apversti gyvenimus. Kai savęs šito paklausi, iš šešėlio pradeda lįsti prioritetai ir į smegenų lentynas pradeda dėliotis tikrieji norai.
Šiame įraše papasakosiu, kodėl kartais geriau keisti įprastą gyvenimą, nei aukoti šeimos pilnatvę.

Šių metų pavasarį, visa šeima atostogavome Italijoje, Rimini kurorte. Atostogoms einant į pabaigą ir dar svaigstant nuo puikiai praleisto laiko, ramiai, bet kategoriškai vyrui pasakiau:
-Žinai, užteks. Metas keisti gyvenimą dėl šeimos gerovės. Jaučiu, kad atėjo laikas būti drąsiems pokyčiuose. Šeimos pokyčiuose. Tinkamo laiko niekada nebus, tad kodėl nepadarius to dar šiemet?

Mano vyras visada buvo prieš emigraciją, ar kokį tai didesnį pasikeitimą. Jis iš tų, kuris susirandą darbą ir gali jį dirbti iki grabo lentos. Vargti ir aukotis iki begalybės. Viskas dėl šeimos, bet laikas praleistas kartu būdavo tik viena trečioji, palyginus su tuo, ką jis skirdavo darbui. Pažįstate tokių žmonių? Man su tokiu reikia gyventi 😅 O aš, kaip jo priešingybė, galiu gyventi bet kurioje pasaulio šalyje, net nemokėdama vietinių kalbos. Galiu ir noriu keisti darbus, dirbti ne pagal specialybę (ką ne kartą įrodžiau) ir šiaip gyventi, kaip tie amerikietiški kalneliai. Svarbiausia visiems kartu, su šeima.

Tad nevyniojant į vatą, mūsų pagrindinė išvykimo priežastis - šeimos pilnatvė. Man šeimoje, kaip niekur kitur, norisi stabilumo, pastovumo, santarvės ir visa ko, kas augina tvirtus santykius. Šeima turi būti kartu. Taškas.
Lietuvoje mes buvome išsibarstę dėl darbų. Vienas blaškosi, kiti du šeimos nariai laukia. Visada galvojau, kad tai laikina ir tai tik eilinis etapas. Klydau. Prieikė dešimtmečio, kad tai suvokčiau ir pradėčiau imtis realių veiksmų.

Panevėžys man buvo svetingas 11 metų. Tačiau visada jaučiau, kad tai laikinas etapas ir kažkada iš aukštaitijos sostinės išskleisiu sparnus. Ne tik savo, bet jau ir kartu sukurtos šeimos. Visada galvojau, kad tai bus Vilnius ar Klaipėda. Tačiau pakeitus miestą, mūsų taip norimai santarvei, ir vėl nebūtų prošvaiščių.

Tad teko keisti šalį. Diskutavome, rinkomės, kol galiausiai priėjome bendros nuomonės. Ir štai, mes esame Didžiojoje Britanijoje. Bandome eiti nauju keliu. Visi trys ir visi kartu. Jokio po vieną ir jokių iš proto varančių ilgų komandiruočių. Viskas iš naujo. Nauji darbai, nauja mokykla. Svetimi namai, svetima kalba. Nulis draugų, tačiau 100% drąsos ir pasitikėjimo.
Dar daug, kur yra tobulėti. Keistis, mokytis ir pamatyti pilna širdim. Kas laukia ryt man tikrai nėra baisu. Žinau, kad pabudusi giliai džiaugsiuosi, nes išdrįsau pasipriešinti ir pakeisti šeimos gyvenimo vagą.
Visi kartu. Netobulai tobuli. Besiginčyjantys. Su skirtingomis nuomonėmis. Skoniais. Aštriais charakteriais, bet neįkainojamais humoro jausmais.
Sakoma, kad nuo tesingų klausimų prasideda, teisingi pokyčiai. Mes visada turime pasirinkimą, tik nuo mūsų pačių priklauso, ar priimsime sprendimą.
Tad linkiu pokyčių ateinančiais metais, nes blogiau už sąstingį nėra nieko.

xoxoxo

↧

Degintas medinis padėklas

February 1, 2019, 7:11 am

≫ Next: Velykinio medžio dekoracijos: lizdeliai

≪ Previous: Angliški pusryčiai

Mėgstu medines lenteles, padėklus. Labai. Kuo jos įvairesnių formų, tuo jos labiau man prie širdies. Parduotuvėse net aikčioju ir puolu glostyti, jei kokia išsiskiria savo dizainu. Tik nesakykit, kad jūs taip nedarot? 😂

Savo virtuvėje laikau 4-6 lenteles. Visos yra skirtingų formų ir dydžių, bei pagamintos pagal individualų užsakymą (tik viena iš Ikea). Aš jas visas naudoju pagal paskirtį ir tuo pačiu jomis paįvairinu interjero puošybą.

Kai šešuras tvarkė savo mišką, aš prigriebiau keletą išvirtusio medžio gabalų. Supjauti buvo jie su motoriniu pjūklu ir medis dar buvo pusžalis. Tad parsivežiau namo ir ''džiovinau'' kokius du metus. Kitaip tariant laukiau kol suskeldės (išsižios) mediena. Visa laimė taip neįvyko. Tačiau supjauti medžio gabalai buvo skirtingu kampu, nelygiai ir dar iki šiol matosi skirtingi medienos atspalviai. Reikėjo daug šlifuoti, kad išgauti kuo lygesnį paviršių.

Kol mediena buvo dar šviesi ir nepadengta sėmenų aliejumi, visi nelygumai ir skirtingos spalvos ne taip ir matėsi. Tačiau aš žinojau, kad išdegintą medieną ištrinsiu aliejumi, kad derėtų prie tamsaus virtuvės stalo ir kitų medinių lentelių.

Išdeginau abi medinio padėklo puses. Vieną, kaip mandalą, kitą su užrašu.

Mandalos raštas iš galvos. Iš pradžių pieštas su pieštuku, vėliau apvedžiotas su degikliu. Kitai pusei pasirinkau užrašą Drop it like it's Hot. Pamaniau, kad karštam puodui/ keptuvei padėti bus puikus šūkis 😊 Užrašą sudėliojau photoshop programa, atsispausdinau ir perpiešiau su kalke. Prieš tai visą sumuštinį priklijavau lipnia juosta, kad nejudėtų.

Pabaigus deginimą, ištryniau abi puses sėmenų aliejumi (po 24 valandų pakartojau antrą kartą). Šį ir namelio formos padėklą mėgstu panaudoti kaip gėlių vazelių, žvakių stovą. Tuomet kompozicija atrodo išbaigta. Tuo pačiu ir praktiška, kai reikia perdėti į kitą vietą.

xoxo Akvilė

↧

Velykinio medžio dekoracijos: lizdeliai

April 18, 2019, 8:36 am

≫ Next: Advento vainikas

≪ Previous: Degintas medinis padėklas

Velykos - pirma šventė mūsų naujuose (atskiruose) namuose Anglijoje. Mes čia gyvename vos mėnuo, bet jaukumo vis daugiau su kiekviena diena. Ne paslaptis, kad man nepatinka marginti kiaušinių, bet patinka ruoštis ir puošti namus Velykoms.

Vis dažniau stengiuosi atsisakyti plastmasės ir grįžti prie natūralių, organiškų papuošimų. Kurie, beje, yra patys paprasčiausi ir mažiausiai reikalauja finansinių išlaidų.

Šių Velykinio medžio papuošimų eiga - paprasta ir greita. Sukaupiau keletą kiaušinio lukštų. Juos nudažiau foxypaint dažais (jie labai greit džiūna). Prikišau pjaustyto popieriaus, kurį gavau kartu su smellslikehome dovanomis (būtinai apsilankykite Lauros parduotuvėje, ten tikrai rasite gražių dalykėlių namams). Taip visi dekoruoti kiaušiniai labiau primena lizdelius.

Mažuosius kiaušinėlius nulipdžau iš molio, o kad šie stabiliau laikytųsi, lukštuose priklijavau juos karštais klijais. Pakabinimus padariau taip pat iš pjaustyto popieriaus.

Linkiu gražių ir jaukių Šv. Velykų. Lai jos atridena gaivių vėjų į jūsų namus!

xoxo Akvilė

↧

Advento vainikas

November 29, 2019, 10:51 am

≫ Next: Velykinis vainikas iš beržo šakų

≪ Previous: Velykinio medžio dekoracijos: lizdeliai

Su dukra vos ne kiekvieną dieną lyginame praeitų metų ir šių artėjančias didžiąsias metų šventes. Vis pasidžiaugiame, kad šįmetės jau atskiruose namuose, su niekuo nereikia dalintis virtuve, o ką jau kalbėti apie bendrą svetainę. Žodžiu, pats sau ponas yra puikus posakis ir be abejonės jausmas.

Savaitgalį buvome išvykę. Vyras mėgavosi enduro motociklo greičiu, o aš neatsispyriau pasivaikščioti miškeliu. Beje, Anglijos vidury tokių kaip miškų nėra (keistenybė, bet tiesa). Visi jie šiaurėje 😏, o visur kur - išpuoselėti parkai, bei šiokie tokie"miškeliai".
Miškelio gamta ir stimulas pasidaryti advento vainiką nugalėjo. Priemonės jam - pačios paprasčiausios. Pagrindui - tujos ir pušų šakelės, o paįvairinimui - sudžiuvę paparčio lapeliai ir keletas gubojos žiedelių. Ir be abejonės vainiko pagrindas. Simple as that!

Vainikui sukti panaudojau stiprų mezgimo siūlą. Šiukšlių buvo daug, bet procesas užtat greitas. Apvalių žvakių papildomais papuošimais apkrauti nenorėjau, tad pamaniau, kad čia puikiai tiktų kaligrafiniai skaičiai. Galvojau, kad užtruksiu amžinybę, arba nespėsiu piešti ir trinti. Klydau! Google žinynas yra kantrus mokytojas 😅. O jei ir ne taip nukeverzoji, tai su šlapia servetėle klaidos puikiai nusivalo ir galima pradėti iš naujo.

Kiekvienos žvakės apačioje įsmeigiau medinį iešmelį, kuris lengviau pritvirtino pačią žvakę prie vainiko pagrindo.

Dauguma pritars, kad vainikai, kurie padaryti iš natūralių žaliavų yra patys pačiausi 😎 Nekantriai laukiu šeštadienio vakaro pradėti pirmąją Advento savaitę. O kaip jūs ruošiatės Advento laikotarpiui?

xoxo Akvilė

↧

Velykinis vainikas iš beržo šakų

March 25, 2020, 2:00 am

≫ Next: Vainikas iš miškinio karšulio sausuolių

≪ Previous: Advento vainikas

Na ar jau ruošiate Velykines dekoracija? Kaip ten bebūtų su esame saviizoliacija, nesibaiminkite, Velykos vis vien ateis. O kad jos būtų mielesnės ir labiau laukiamos, manau reikia šiek tiek įdėti pastangų ir nepasiduoti nūdienų nuotaikoms.

Aš neturiu nei miško šalia, nei sodo iš kurio galėčiau parsinešti šaką laisva ranka. Šias beržo šakas radau pakeliui eidama namo. Man pasisekė, kaip aklai vištai rasti grūdą. Nulaužta šaka kybojo žemiau medžio, tad pasinaudojau proga parsinešti namo.

Šakos vazoje labai gražiai atrodo, tačiau duris jau senokai nepuošė joks vainikas. Dilema mintyse, kiap ir išsisprendė.

Pagrindui panaudojau metalinį žiedą, tačiau tam puikiai tiktų ir siuvinėjimo lankelis. Susukti šakelių kaspinėliams ir juos pritvirtinti prie žiedo reikėjo lanksčios ir tvirtos vielutės.

Apsukus metalinį žiedą 'kaspinėliais', kas antrą pasukiojau į skirtingas puses, kad vainikas atrodytų pilnesnis. Į tarpelius prikaišiojau sudžiuvusio eukalipto lapų, pagyvinimui levandų šakelių, o nenukrypstant nuo temos, apačioje prikabinėjau turimas putpelių kiaušinių dekoracijas.

Vainikas gavosi neproporcingas, primenantis pusmėnulį. Suvokiant šiandieninę situaciją ir daugiausiai laiko praleidžiant namuose - siūlau pasižvalgyti po pasidaryk pats galeriją ir viliuosi įkvėpti pasipuošti savus namus iš to, ką jau turite savo virtuvėje, pvz.: lizdelius iš kiaušinių lukštų.

xoxo Akvilė

↧

Vainikas iš miškinio karšulio sausuolių

October 26, 2020, 10:58 am

≫ Next: Advento kalendorius: imbieriniai sausainiai

≪ Previous: Velykinis vainikas iš beržo šakų

Kol gamta dar alsavo paskutiniais vasaros orais - prisirinkau miškinių karšulio sausuolių. O kaip jie badosi! Auč! Miškiniai karšuliai buvo (kai kur dar ir dabar) naudojami vilnos pramonėje, kaip šukos, kurios pakelia vilnos plaukelius. Taip pat plačiai naudojami liaudies medicinoje, bei kaip odos kosmetikos sudedamoji dalis, nes pasižymi antibakterinėis savybėmis ir be abejo, kaip sausuolis puokštėms daryti.

Vainiko pagrindus mėgstu panaudoti pakartotinai, tad prieš darant naują - apsuku nebenaudojamo medvilninio audinio skiautėmis. Klijuoti protingiausia būtų buvę su pirštinėmis 👍Tačiau po kelių įsibedimų išmokau, kaip reikia laikyti karšulių galvutes 😅 Glotnaus išdėstymo nenorėjau, tad gavosi toks natūralus ir laisvas.

Kai atkeliauja kitas metų sezonas, visada gera pakeisti seną vainiką nauju. Jautiesi lyg įsigijusi naują rūbą 😎 Do you relate?

xoxo Akvilė

↧

Advento kalendorius: imbieriniai sausainiai

November 22, 2020, 4:31 am

≫ Next: Prieš ir Po: atnaujinta kėdė

≪ Previous: Vainikas iš miškinio karšulio sausuolių

Nepaneigsi, kad 2020-ieji - kantrybės metai ir šių metų švenčių atmosfera - unikali. Lapkričio pabaiga, o aš jau žvalgausi gyvos eglutės. Jau dabar dauguma suplanavę savo dovanų sąrašus ir daugiau nei pusę yra juos įvykdę. Tame tarpe ir aš. Norisi pakuoti dovanas, leisti laiką su šeima ir namus pripildyti imbierinių kepinių kvapu. Ach tos kvepiančios Kalėdos!

Mano Kotryna nei vaikas, nei paauglė, tad šokoladiniais siurprizais jau nebenustebinsiu. Noriu jai priminti, kas yra Adventas ir kodėl mes skaičiuojame dienas iki Šv.Kalėdų. Tad čia pasirinkau paprastą "let's go simple" veiklą - imbierinius sausainius. Manau tai puikus būdas ne tik užimti, bet ir sudominti įvairaus amžiaus vaikus. O kur dar imbierinis namelis? Tačiau tai ne tik apie vaikus - tai gali būti puiki dovana draugei, bendradarbei, tiesa?

Receptų apstu! Tačiau šį, metai iš metų, pritaikiau pagal save:

Tešlai reikės:

100g. medaus (4 pilni šaukštai)
150g. rudojo cukraus (tinka ir baltas)
150g. sviesto
350g. miltų
1 šaukšto malto cinamono (15g.)
0.5 šaukto malto imbiero (8g.)
1 šaukštelio kepimo miltelių (4g.)
žiupsnelio druskos
1 kiaušinio

Glaistui reikės:

1 kiaušinio baltymo
200 g. cukraus pudros
citrinos sulčių koncentrato

Visus sausus ingredientus sumaišyti. Sviestą, medų ir cukrų pakaitinti dubenyje virš verdančio vandens garų vonelės, kol ištirps (neužvirinti!). Kai ištirpinta masė atvės - įmušti kiaušinį ir suberti sausų ingredientų masę. Viską gerai išmaišius įvynioti į bičių vaško plėvelę (arba maistinę plėvelę) ir palaikyti šaldytuve bent valandą.

Tešlą iškočioti ant miltais pabarstyto stalo. Iškočiota tešla turėtų būti panašiai 0,5 cm storio. Išspauskite sausainių formeles ir jei norėsite juos veliau kažkur pakabinti, galite padaryti juose po skylutę su šiaudeliu. Kuo tešla plonesnė, tuo sausainiai trapesni ir greičiau iškeps. Man asmeniškai patinka minkštesni.

Kepti 180⁰ orkaitėje apie 10 minučių (arba kol gražiai paruduos). Kol tešla kepa pasiruoškite glajų. Visus ingredientus gerai sumaišykite. Citrinos rūgšties dėkite pagal skonį. Jei norisi spalvų, tam puikiai tiks maistiniai dažai. Paruoštą glajų sudedame į tvirtesnį plastikinį maišelį (arba konditerinį maišelį). Sustūmus masę į vieną maišelio kampą, užrišti jį elastine gumute arba raišteliu. Maišelio kampą reikia prakirpti ir jį spaudžiant jau galima dekoruoti.

Aukštas stiklainis perrištas juostele su palinkėjimu puikiai tiks kaip saldi dovana! O gal kabinsite?

Beje, ši saldi Advento kalendoriaus idėja jau buvo įgyvendinta 2017m., tik niekad nesidalinau 😋 Tad 2020-aisiai mes ją pakartosime kartu su imbieriniu nameliu. Žinau, kad esu bandžiusi daryti imbierinį namelį anksčiau ir peržegnojus atsisakiau tos idėjos amžiams 😂😂 Tačiau Kotryna paaugo ir parodė inciatyvą jam padaryti...Tad atsiimu savo žodžius. Wish us luck 👊😅

Linkiu kvapnių ateinančių Kalėdų!

xoxo Akvilė

↧

Prieš ir Po: atnaujinta kėdė

March 4, 2021, 10:44 am

≫ Next: Prieš ir Po: prieškambario staliukas

≪ Previous: Advento kalendorius: imbieriniai sausainiai

Tai sena kėdė iš tėvų sodybos, kuri buvo ne kartą dažyta ir perdažyta. Patraukė ji mane savo lenktu atlošu, kas jai suteikia tam tikro šarmo. Prieš parsivežant namo jau žinojau, kad ji bus prie Kotrynos rašomojo stalo. Tiesa, tik nesutarėm dėl splavos. Dukra norėjo baltos, o aš įnešti šiokio tokio atspalvio. Teko imtis inciatyvos ir pamaloninti abu sprendimus. Beje dukros kitas pageidavimas buvo - kailio sėdimoji dalis. Pagalvojau OMG, kvepia vintažiniu art deco stiliumi😀 Na kodėl gi ne? Jei turi visko, ko reikia, telieka įgyvendinti.

Kėdė atrodė gan negražiai. Atlošo dalyje trūko vieno strypo, o sėdimoji dalis kažkada buvo pakeista į ploniausią fanerą. Dar ta "ryža" spalva...Kėdę šiek tiek nuploviau, bet nesivarginau pašveisti šlifavimo popieriumi, nes foxy dažai daro stebuklus. Naudojau Beach sand ir Nordic white spalvas. Sėdimąją dalį paminkštinau porolonu ir aptraukiau senos liemenės dirbtiniu kailiu (nes kam išmesti, jei gali panaudoti antrą kartą?).

Tiesiog neįtikėtina, kaip sluoksnis šviežių dažų gali visiškai pakeisti baldą! Beje, kėdės kojų padukus paklijavau apsauginėmis pagalvėlėmis. Kol dar gyvenome Lietuvoje dalinai (kiek spėjau) atnaujinau Kotrynos kambarį. Panaikinau mokyklinę lentą, užsakiau unikalaus dizaino stalą ir jį nudažiau, bei įrengiau darbo erdvę, kuria pasidalinsiu kitame įraše greitu metu.

Štai ir baigtas dar vienas baldo atnaujinimas. Naujos spalvos puikiai perteikė kėdės šarmą su visais įskilusiais medžio linkiais.

Ar sekate Prieš ir Po grupę facebook'e? Užeikite, ten daug unikalių projektų 😊

O ką jūs atnaujinot paskutiniu metu savo namuose? Pasidalinkite!

xoxo Akvilė

↧

Prieš ir Po: prieškambario staliukas

February 17, 2022, 2:39 am

≫ Next: Rudeninis vainikas iš augalų šakelių

≪ Previous: Prieš ir Po: atnaujinta kėdė

Grįžus į namus norisi kažkur numesti raktus, ar pasidėti smulkius daiktus. Mūsų nomojamo buto prieškambaris yra siauras. Jokios spintos nepastatysi, nes tuomet tektų pasisukti šonu. Facebook'o turgelis - mano mėgstama platforma pirkti baldus/daiktus iš antrų rankų. Pamenu, kad tuo metu neturėjau automobilio, tad teko suderinti paėmimą su bendradarbe. Tačiau jis toks lengvas ir nedidelis, kad būčiau laisvai parsinešusi viena. Penkis svarus kainavęs staliukas puikiai papildė erdvę. Tiesa spalva niuroka buvo, tad reikalavo atnaujinimo.

Likutis Foxy paint dažų nuo Lietuvoje likusios Kotrynos spintos puikiai pasitarnavo. Tą pačią dieną jau džiaugiausi rezultatu. Šiek tiek tvarkos, gėlių, krepšelis raktams ir prieškambaris visai kitas.

Beje, dabar prieškambaris atrodo visai kitaip. Pasikeitusi sienų spalva. Atsirado batinė. Lauko rūbai yra kabinami visai kitur. Aš vis nesustoju ir atrandu sau džiuginančios veiklos. Šis staliukas dar vienas mano atnaujintas baldas ir garantuoju - tikrai ne paskutinis.

xoxo Akvile

↧

Rudeninis vainikas iš augalų šakelių

October 14, 2022, 9:00 pm

≪ Previous: Prieš ir Po: prieškambario staliukas

Ilgas laikas pralėkė po paskutinio mano įrašo. Būna, kai tiesiog tavo veikla pasidaro nuobodi ir reikia paprasčiausios pertraukos. Tačiau būna ir taip, kad labai norisi sugrįžti 👏 Tad grįžtu aš su labai paprastu, bet neprastu rudeniniu vainiku. Beje, šis vainikas buvo pagamintas prieš metus, bet išvydo pasaulį tik dabar 😇

Šiam vainikui panaudojau sulūžusio siuvinėjimo lankelio dalį. Galima naudoti ir vielinę pakabą, seno šviestuvo pagrindą, ar kardono iškarpą. Augalų šakeles prisirinkau tiesiog vaikščiodama parke ir prie namų. Kas patraukė akį, tas ir atsirado ant stalo.

Siūlą galite naudoti kokio tik norisi ir dera prie daromo vainiko. Savąjį apjuosiau keletą kartų aplink siuvinėjimo lankelį ir sukaišiojau patikusias augalų šakeles.

Tai dar vienas vainikas į mano kolekciją. Kai baigiasi sezonas aš pakabinu ant pildomos jais sienos. Neišmetu, nes taip atėjus naujam metų laikui galiu juos keisti ir kabinti ant durų, ar kitoje patinkančioje vietoje.

xoxo

Akvilė

↧